Arti, arčiau…

Posted by in apmąstymas

Maži esame, ypač stichijos ir katastrofos akimirkoje. Prasti, nusivylę savymi, nusiminę padėtimi, sukaustyti baimės, pasimetę…Tačiau, visame tame, kas turi atsitikti, kuo esame ŽODŽIO maitinti paskutiniomis liturginių metų dienomis, slepiasi labai daug paguodos tiems, kurie nori budėti prie Viešpaties. Jisai nenori mūsų pražūties, Jisai yra mūsų Atpirkimas!

Apmąstymą parašė brolis Tomasz OFM Conv.

Dievo žodžio liturgija http://www.lcn.lt/dls/e2/e2_34eil_4.html