Atleisdamas nuodėmes ir gydydamas paralyžiuotąjį Jėzus parodė savo gydančią visą žmogų galią, kuri priklauso tik Dievui. Kai mes atleidžiame artimui, kuris mus suerzino, nuskriaudė, pažemino ar apšmeižė, Dievo malonės dėka, gydome ir save ir mūsų skriaudiką – išlaisviname mūsų sielas „iš paralyžiaus“, tartum leistume skristi paukščiui išlaisvinant jį iš narvelio.

Meilė ir atleidimas turi didelę galią, kurią Dievas davė mūsų valiai.

Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.