Fariziejai kartu su Erodo šalininkais norėjo pražudyti Jėzų, nes gydė šešatadienį – šabo dieną. Į tokį mąstymą stūmė juos:  pavydas (jie negydė, nebūrė tiek žmonių, nekalbėjo kaip Jis) ir puikybė (jie yra sveiki, o kitus Dievas baudė už nuodėmes, jie šventieji). Nuteisiant Jėzų mirčiai save nuteisė mirti dvasioje ir amžinai – pavydas ir puikybė žudo! „Tik meilė yra kūrybinga“ /šv. Maksimilijonas Kolbe/, (at)stato, atgaivina, teikia džiaugsmo, gydo, neša laimę, saugo gyvybę.