Tiek daug girdėjau žodžių, kurie užkimšo man ausis, užteršė mano širdį ir kaip nuodas išėjo pro mano lūpas. Užsidaręs savyje praradau vienybę su Viešpačiu, nusisukau nuo artimųjų, pradėjau nekęsti savęs, praradau gyvenimo džiaugsmą ir prasmę. Bet, ačiū Tau, Dieve, kad davei savo ŽODĮ, kuris atkimšo mano ausis, ištyrino mano širdį ir išeina gražiu Tavo Vardo šlovinimu pro mano lūpas.
Kaip gera būti Tau, mano Kūrėjau ir Išganytojau, paklusniam!