Marija Magdalietė verkdama prie Jėzaus kapo ilgėjosi Jėzaus, kurį galėjo matyti, girdėti, kalbėti su Juo. Dar iki galo nesuprato, jog Jis yra Dievas, gyvas ir amžinas, į kurį visada gali kreiptis, kuris teikia reikalingų malonių, kurį gali šlovinti ir dėkoti Jam už nuodėmių atleidimą. Tačiau jos ilgesys privedė ją prie susitikimo su Prisikėlusiuoju, su kuriuo jau nekada neprarado ryšio, nes tikėjimu išpažino Jėzų savo Mesiju ir visu savo gyvenimu Jam priklausė.