Viešpatie, koks Tu esi nuolankus. Numazgoji kojas, esi pakantus išdavikui, išsigynusiam Petrui, mokiniams, kurie palieka Tave, savo Mokytoją, pavojaus situacijoje, dalini duoną tam, kuris Tave spardo. Tiek daug netikrų draugų, kiek daug priešų – nenoriu būti jų tarpe! Noriu būti prie Tavęs, su dėkingumu priimti apsivalymą nuo pasaulio vilionių ir pažadu jų vengti; su drąsa gavęs savo neištikimybės atleidimą liudyti apie Tave, visada stovėti prie Tavęs ir net dėl Tavo Vardo kentėti; su džiaugsmu, kaip Tu save duodi man Šventojoje Duonoje, atsiduoti kitiems, nieko sau nepalikdamas.