Ar galiu ir kaip dažnai prašyti Dievą? Juk Jis turi tiek rūpesčių ir tiek žmonių turi išgelbėti. Klystu manydamas, jog pasitikiu Viešpačiu neprašydamas Jo, imu ką duoda, nes kiekvienas žmogus, nors visiškai priklauso nuo Kūrėjo, turi savo troškimus ir svajones. Jei nerenka vertybių ir nesiekia tikslų, visiškai numalšinęs norus negyvena.
Be abejo, Viešpats visada suras man laiko ir meilės savo širdyje, kad ir mane padarytų laimingu. Nėra kvailų prašymų, ir nors kartais mūsų valios nesutampa, visada mane išklausys: gal neduos, gal ne iš kart duos ko prašau, bet tikrai išklausys. Duok, Dieve, šviesos mano protui pažinti ko man iš tikrųjų reikia ir valios priimti ką Tu nori man duoti.

Nepamirškime padėkoti.