Apie Dievą, kuris meta mėšlą į akis

Posted by in apmąstymas

Perskaitęs apie Tobito nelaimę, kai į jo akis įkrito žvirblių mėšlas ir dėl to visiškai apako, pagalvojau, kad Dievas tikrai yra žiaurus ir net pasinaudoja be sielos esančiais paukščiais pulti biologiniu-cheminiu ginklu teisiojo žmogaus akis. Tačiau vėliau supratau, kad Dievas taip mokė Tobitą vilties, o tai reiškia, nekeisti savo tikėjimo, nepasiduoti, nenustoti tikėti sunkumuose.

Bandydamas įsijausti į Tobito situaciją sukūriau vilties malda: „Aba, Tėveli! Esi čia? Pagal mane šiek tiek persistengei dėl tų žvirblių ir sunku man viską suprasti, bet vis tiek tikiu, kad kažkaip viską sutvarkysi, nes turi savo planus ir „visa baigsis gerai.“

Kai yra sunku reikia sau Julijonos Noridžietės žodžiais kalbėti: „kad visa baigsis gerai“

Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.