Kažkada atrodė man, kad Dievas pamatęs mane pašaukė, kad įvykdyčiau kažką neįprasto, kažką kas tinka man ir bus man paprasta tai padaryti. Pasiryžęs sekti Jėzumi surinkau viską, ką turėjau ir apkrautas iškeliavau. Vėliau pasirodo, kad Viešpaties numatytas kelias nėra nei lengvas nei paprastas, bet siauras ir ankštas. Ne kartą tenka nusilenkti, prasibrauti tarp staktų, užkliūti už slenksčio. Prie kiekvienos kliūtės kažkas man iškrenta, pametu, palieku. Jėzus nori manęs, be priedų, papuošalų, kaukių.