Raupsai – nuodėmė – malonė

Posted by in apmąstymas

Jėzus nuolankiai raupsuotojo paprašytas išlaisvina jį iš ligos ir liepė atiduoti Dievui garbę aukojant šventykloje padėkos dovaną, kaip liudijimą stiprinantį žmonėse tikėjimą.
Kiekvieną kartą atsistojęs prie klausyklos grotelių nuolankiai maldauju Jėzų, kad paimtų mano raupsus – nuodėmes. Jis ištiesia ranką, su meile paliesdamas mane atleidžia mano kaltes ir savo malone parengia mane ištverti gerume.
Ar turiu pakankamai daug nuolankumo, kad su pasitikėjimu prašyčiau Jėzų šios malonės?

Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.