Dievo Karalystės trupinėlis pasėtas širdyje išdygsta, išauga, apima kiekvieną gyvenimo kampelį, perkeičia, o net kitiems duoda slėptuvę nuo pavojaus, tampa atrama sunkumuose ir rodykle šventumo kelyje. Lygiai, šiek tiek šventumo raugo įmaišyto į kasdienybę apvalo sielą, sutvirtina ją, gyvenimui duoda prasmės ir tikslą, dieną daro giedrą ir saulėtą, apsaugo nuo dvasinės ir amžinosios mirties. Jeigu žmogus taip lengvai pasiduoda formavimui ir įtakai, kaip svarbu, kad grūdas būtų Dievo o ne velnio bei raugas šventumo, o ne nuodėmės.