Kelias ir bekelė

Posted by in apmąstymas

Kai žmogus pirmiausia vijosi materialinių turtų, siekia, kad tik pilvas būtų pilnas, pastoviai linksminuosi ir ieško garbės kitų akyse neturi nei laiko, nei noro, nei jėgų kam kitam. Tada lengva pražiopsoti nenykstančius dangiškus turtus, neduodamt tinkamo maisto, Dievo Žodžio ir malonių užgožti sielos kilnius tikslus, fiziškai bepaliovos užsiėmus ir pavargus nebeturėti laiko atpažinti, priimti ir džiaugtis Amžinojo Viešpaties paruoštų dovanų gausa. Žmogus lieka vienas, vienišas, tuščias. Vargas jam!
Ačiū, Dieve, kad parodei kelią palaiminito, džiaugsmingo gyvenimo link!