Kadangi niekas nenori išgyventi nelaimės, saugomės ir vengiame situacijų nešančių pavojų ir be reikalo nerizikuojame, o pamatę žmogų vaikščiojantį bedugnės kraštu įspėjame jį – tokia brangi yra kiekvieno gyvybės dovana!
Lygiai kaip būities taip ir dvasiniame gyvenime ieškome tvirtumo ir pastovumo, atramos ir saugumo, kad „namas“ nesugriūtų, o pilni triūso darbai neštų gerų, palaimintų vaisių. Dievas irgi to nori! Maldos metu neužtenka automatiškai, sausai kartoti maldų žodžius, nes tai neburtai, bet pakalbis su Aukščiausiuoju ir Švenčiausiuoju, Amžinuoju Viešpačiu. Ką Jis pasako, tai tiesa duodanti viską, ko reikia; jei širdies gilumoje ją įrašysiu, dažnai ją prisiminsiu ir pagal ją gyvensiu, galiu būti tikras, jog nei vėtros neišpūs išminties iš mano galvos, nei audros nesukels nerimo širdyje, nei potvyniai nenuneš derlingų ir gausių mano gyvenimo vaisių.