Kas yra žmoguje?

Posted by in apmąstymas

Ištiesdamas ranką galiu nuskriausti artimą ir „pasisavinti“ kas nėra mano arba galiu padėti, paguosti, pakelti šalia esantį žmogų. Žvelgdamas į artimą galiu nuteisti jį, pasmerkti, nuvertinti arba atpažinti jame Dievo vaiką ir džiaugtis, jog Amžinasis Viešpats išmintimi, kantrybe, šventumu dalinasi su savo kūriniais. Girdėdamas apie žmogaus silpnybes ir nuodėmes galiu pakilti į puikybę ir galvoti, kad esu geresnis arba galiu melsti jam gailestingumo ir atsivertimo malonės.  Dievas davė man jusles, gabumus ir viso kūno narius, kuriais galiu daryti blogą arba gerą. Kadangi širdyje priimu sprendimą, ką daryti, reikia man dar kartą įsiklausyti į šv. Jono Pauliaus II pontifikato pradžios mišių kvietimą: „Nebijokite priimti Kristaus ir Jo valdžios! Nebijokite! Atidarykite, plačiai atidarykyte duris Kristui (…) Jis žino „kas yra žmoguje“, tik Jis žino. Leiskite Kristui kalbėti žmogui – tik Jis turi amžinojo gyvenimo žodžius“.