Visas stebuklas atrodo normaliai ir tvarkingai – raupsuoti vyrai prašo išgydymo, Jėzus grąžina jiems sveikatą, jie nuėję pas kunigus gavo patvirtinimą, jog nebeserga ir paaukojo numatytą auką. Tačiau sugrįžę namo gyveno taip pat kaip anksčiau: be Dievo, be tikėjimo, be išminties vedančios į amžinybę. Viešpats gydo ir kūną ir sielą, niekada atskirai. Dievas pašalina ligas ir negalias ne tam, kad žmogus pagyventų dar kiek laiko, o paskui ir taip mirtų, bet kad žmogus pamatęs Dievo galią atsiverstų, tikėtų ir mylėtų savo Kūrėją ir Išganytoją bei visą amžinybę su Juo būtų.