Drąsos

Posted by in apmąstymas

Šiandien visi mano sielos tamsūs užkampiai, nuodėmių sudegintos vietos, visų rušių stiebai ir visa kita kas manyje yra išdžiūvę, nuvytę, išdegę, turėtų įsiklausyti į pirmo skaitinio žodžius. Tai kas manyje blogiausia, gėdingiausia, pažeminta ir žemina neturi šliaužti pas Dievą drebėdama ir abejodama, ar Jis parodys gailestingumą ir bent šiek tiek sustiprins. Viskas manyje privalo šokti ir šaukti iš džiaugsmo, nes besiartinantis Dievas, stipriai mane myli. Todėl visą tai, kas iki šiol apribodavo mane galiu pakelti kaip išgydytas paralyžiuotasis savo gultą. Nors nevisiškai dingo, bent nebeparalyžiuoja!

Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.