Tuojau, palikę tinklus, nuėjo

Posted by in apmąstymas

Niekas nediskutuoja su ugnimi ir nelaukia kol taps grėsminga – tuojau atitraukia ranką nuo to, kas degina. Tučtuojau, instiktyviai mūsų organizmas vengia ir saugosi nuo pavojaus. Panašiai turi būti su atsivertimu, į kurį šiandien kviečia/pašaukia tave Dievas. Negali įsivelti į jokius kompromisus su blogiu, palikti atrakintas atsargines duris ir negali dar kuo nors pasitikėti, kad neapsiplikytum. Tuoj pat reikia palikti tinklus, kurie painioja ir padaryti žingsnį link Jėzaus.