Tavo, Dieve, meilė yra tokia kūrybinga ir besidalijanti, jog neužteko Tau paprasčiausiai sukurti visą pasaulį iš nieko. Tu ne tik palaikai savo kūrinių gyvybę. Tu pastoviai nori gaivinti, puoselėti ir stiprinti ryšį su kiekvienu žmogumi. Atidavęs žmonijos priežiūrai pasaulį nepaliaujamai siuntei savo tarnus, kad niekas nepamirštų, jog viskas Tau priklauso bei išaugęs iš savimeilės ir egocentrizmo atsiduotų Tavo globai. Tau net Viengimio Sūnaus nebuvo gaila siųsti, besitikėdamas, kad tai bus labai ryžkus ženklas atsipeikėti.

Ar neužteks man grobti Viešpaties vynuogyno vaisių?