Fariziejus giriasi Dievo akivaizdoje, nori pasirodyti geresniu už kitus ir net už patį Dievą bei visame kame mato tik savo nuopelnus. Muitininkas aiškiai mato savo nuodėmes, neišsiteisina palygindamas savo silpnybes su kitų kaltėmis, nesivaržo su Viešpaties dosnumu ar gerumu, bet atsistojęs tiesoje apie save vienintelį savo šansą mato Dievo gailestingume. Lengvai ir noriai pastebime kitų silpnybes ir nuteisiame juos, visą demėsį nukreipiame į kitus, kad tik savęs nekaltintume. O tai yra būtina, nors nėra miela, kad iš tikrųjų ne savo bet Amžinojo akyse būtume išteisinti.

Jėzau, padėk, kad nuolankumas ir nusižeminimas nugalėtų mano puikybę ir bailumą!