Kadangi Dievas sukūrė žmogų panašų į save, ne vienas mūsų nėra vien kopija, negyvas Amžinojo atspindys. Viešpats, tęsdamas kūrybos procesą, pastoviai mus moko, įspėja, paragina, kartais pabaria. Uolus Dievo mokinys klauso ir pasinaudoja gautomis žiniomis savo išganymui – eina pas Jėzų. Jis – Dievo Žodis, todėl žmogus susitinka su Juo Šventojo Rašto puslapyse. Jis teikia įvairių malonių sakramentuose, todėl mokinys susitinka su Juo liturgijoje. Jis – Mistinio Kūno Galva, todėl žmogus dalyvauja Bažnyčios bendruomenės maldose ir veiksmuose. Taip tikėdamas uolus Dievo mokinys gauna pažymą – amžinąjį gyvenimą.