Keista, kad kažkas nori perlipti per tvorą, prasibrauti per gyvatvorę, pralįsti per skylutę, o nenori paprasčiausiai įeiti pro vartus?! Tai nuodėmių ir sumaišties pasekmė, kuri atsiranda, kai pagal savo valią bandome ir save ir kitus padaryti laimingais. Juk geriausia nesukčiauti o įžengti į mylinčio Dievo artumą ir pulti į Jo gailestingas rankas, lygiai kaip pro vartus, tiesiai į Jo Širdį. Kam pridėti sau nereikalingų, papildomų skausmų, kam save žaloti?!Pavyzdį rodo pirmajame skaitinyje aprašyti pagonys, kurie atsivertė, kad gyventų.

Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.