Horacijus laiške „Torvkatui“ aprašė niūrų ir beviltišką mirtingo žmogaus likimą sakydamas: „Pulvis et umbra sumus“ („pelenais esame ir šešėliu“). Šv. Jokūbas gal ne taip poetiškai, bet labai konkrečiai, pavadino mus garu, „kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta“. Pelenai, šešėlis, garas yra visiškai bejėgiški ir greitai praeina. Tačiau psalmė ragina mus nenusiminti, o  pasitikėti Dievu, nes išganymas tai Jo darbas, o ne mūsų gudrumo ir nuostabumo vaisiai.

Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.