Šiandien Evangelijoje daug personažų: žmonių minija be vardo, kuria stovi ir nieko nekalba; turintys valdžią, kariai ir nusikaltelis, kurie šaiposi ir liepia Jėzui, kad išgelbėtų juos arba save patį, jei tik Jis yra Karaliumi. Jie nesupranta, jog išganymas tai nepabėgimas nuo kančios, bet Kristaus auka.  Dar yra vienas, gerasis latras, kuris šiek tiek nujaučia, jog išganymo pilnatvę galima pasiekti tik anapus. Ir tik jis įsibrauna į dangų.

Šv. Efremas „Cherubo ir vagio dialoge“ aprašo pakalbį tarp gerojo latro ir įėijmo į dangų saugančio cherubo. Sargybinis neįleidžia nusidėjėlio į dangų, nes nuo Adomo nuodėmės yra uždarytas (Pr. 3,24).Latras sugeba įkalbėti cherubą tik tada, kai parodė visraktį – Kryžių.

Šie vartai vėl yra atidaryti kiekvienam mūsų.

Apmąstymą parašė br. Tomsz Szymczak OFM Conv.