Ak, Robertai, Robertai, jau tiek malonių esi gavęs per visą savo gyvenimą, tiek Mano meilės, tiek galimybių, o tu dar nesugebi nuolankiai pripažįsti, jog be Manęs nieko gero ir išmintingo negali padaryti. Nuolat ieškai pagyrimų, nori būti aukštinamas ir šlovinamas.
Neužtenk atlikti išpažinties, net labai nuolankiai ir su dideliu gailesčiu. Būtinas yra gilus atsivertimas, noro ir sprendimo pakeisti savo gyvenimą, kad kasdien teikiama iš Dievo malonė nebūtų bergždžia.
Padėk, Viešpatie, kad pasikeičiau į geresnį žmogų, kad niekada neišgirsčiau „vargas”.

Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.