Dažnai kalbame, kad mūsų širdies durų rankena yra tik iš vidaus, o Viešpats Dievas kantriai stovi ir beldžiasi laukdamas kol mes Jį įleisime. Šiandien skaitome, kad Gabrielius įeina – atrodo nepasibeldęs – lyg pas save ir iš kart pradėda kalbėti…
Taip yra, nes Marijos širdies durys Dievui visada buvo atviros, nes jos visas gyvenimas tai pastovus kvietimas, būdėjimas ir šauksmas: „Ateik, Viešpatie! Ateik, tai Tavo vieta!”

Apm1stym1 para64 br. Patefonas OFM Conv.