3sakiniai

Karštas troškimas

Posted by in apmąstymas

Jėzus mylėdamas savuosius atsiduoda jiems į rankas. Nežiūri savo dieviškumo, nebijo kentėti, neskaičiuoja nuostolių ir kainos – tiesog myli ir atsiduoda. Nes meilė be atsidavimo ir kančios tai ne tikroji meilė, tai vien savo svajonių, jausmų ir geismų egoistiškas patenkinimas. O Jisai – Tobula Meilė trokštanti mūsų laimės ir džiaugsmo laisvėje.

Viskas turi savo kainą

Posted by in apmąstymas

Pasirodo, kad žmogaus prigimtis sugeba viską parduoti: savo tikėjimą, meilę, viltį, amžinąjį gyvenimą, pažadus… Judo klausymas: „Ką man duosite, jeigu jį aš jums išduosiu?“, įrodynėja tragišką priešingumą tarp to, ką gauna ir to, ką praranda. Būtent todėl, parduodami Jėzų už menkus nuodėmių ir malonumų sidabrinius, turime būti atpirkti ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet išduoto Kristaus brangiuoju krauju. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.

Per maža

Posted by in apmąstymas

– Per maža tau būti mano tarnu – pasakius tai Viešpačiui Dievui, mums atrodo, jog nuolat Jisai nori daugiau iš mūsų, nėra patenkintas mūsų tarnyste, turi mums priekaištų, yra nusivylęs. Bet tai klaidingas mąstymas! Per maža pasitiki Manimi, per maža lauki iš Manęs – tai nėra nusivylusio balsas, bet kažko, kas laukia, kad mes daugiau norėtume, kad Juo visapusiškai pasitikėtume, kad Jam patikėtume visą savo gyvenimą, nes Jisai nori mums duoti daug daugiau! Apmąstymą oarašė br. Patefonas OFM Conv.

300

Posted by in apmąstymas

Tiek pinigų galėjo būti mano!!! Šios dienos Evangelijos scena vykusi 6 dienas prieš paschą, primena, kad svarbiausių dalykų šiame gyvenime neįmanoma pirkti už pinigus. Ši savaitė yra pilna tokių labai, labai svarbių dalykų reikalingų gyvenimui. Verta pralaimėti net daug laiko dėl To, Kuris yra svarbiausias! Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

Jėgos ir ištvermės treningas

Posted by in apmąstymas

Verbų sekmadienis. Šios dienos liturgija duoda mums į rankas Kančios aprašymą, šiais metais pagal Morkų. Pirmajame skaitinyje girdime, iš kur kyla tikrų vyrų jėga. Kas pasitiki vien savo jėomis – nedaug padarys. Kas nori, kad apie jo sugebėjimus pasakotų mama, sesė, žmona – pats pavargs ir kitus nuvargins. Stipriausi vyrai remiasi Dievu, iš Jo semia jėgas ir jas sunaudoja tarnavimui kitiems. Neužtenka išspausti 100 kilogramų. Reikia kelių treningo: įkasti juos giliai į žemę, užsičiaupti, atverti savo ausis ir širdį, kad galėčiau tvirtu ir ramu atsikelti, ir be abejonių teigti, jog…read more

O ką turėtume padaryti?

Posted by in apmąstymas

Pagalvojau, kad šitas klausymas šios dienos Evangelijos kontekste yra vaikiškas, šiek tiek kvailas, ar net absurdiškas? Izraelio vyresnieji pamatę ar sužinoję apie Jėzaus padarytus stebuklus galėjo paprastai įtikėti į Jį. Nieko blogo jiems neatsitiktų. Dažnai ir mes esame panašus į juos, panašiai elgiamės, galvojame… Ant didžiosios savaitės slenksčio, duok mums, Viešpatie, jautrią širdį ir atidų protą, kad atpažintume Tavo Žodį. Apmąstymą parašė br. Tomasz OFM Conv.

Nesugebu apsiginti

Posted by in apmąstymas

Kartais žmogus nėra priimtas savo aplinkoje, nes yra šek tiek kitoks ir nesugeba apsiginti, nesuranda argumentų, nepajėgia kovoti su tais priešais. Labai panašioje sitaucijoje atsirado Jėzus, kai gyveno žemejė, ir patirtia tą patį per visus amžius kiekvieno netikinčio širdyje. Tačiau didžiausiu argumentu prieš fariziejus, Rašto aiškintojus ir netikinčius yra Jo darbai. Ne kiekvienas pajėgia apsiginti žodžiais, bet, kaip parodė Jėzus, efektiviausiu advokatu yra gyvenimo liudijmas ir konkretūs darbai. Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.

Akmeniu į Dievą

Posted by in apmąstymas

Neįmanoma akmeniu pataikyti į Dievą. Bet kai Jisai tapo žmogumi (dėl ko išrinktoji tauta, Abraomo palikuonys, galėjo jį atpažinti), surizikavo, kad bus atmestas, kad Jo vaikai bandys Jį užmušti akmenimis. Didžioji mūsų Dievo meilė apsireikšia tuo, kad Jo sandora tęsiasi per amžius, nors mūsų širdys yra lyg iš akmens. Apmąstymą parašė br. Piotr Pliszka OFM Conv.

Ugnies belaisvis

Posted by in apmąstymas

Jėzus sako, jog nuodėmė laiko mus savo nelaivėje. Taip pat baimė, kylanti iš netikėjimo į Dievo galią, iš nepasitikėjimo Juo, suriša mus taip stipriai, kad nesame savimi, negyvename tikro gyvenimo, nepajėgiame atsiduoti Viešpačiui į rankas. Pirmojo skiatinio personažai nepasidavė baimei, nes pažino Dievą. Kadangi netapo baimės belaisviais, ugnis juos nelietė: ta ugnis ir krosnis tai mūsų susirūpinimai, sunkumai ir abejonės – Drąsos! Mūsų Viešpats jau laimėjo! Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.

Izraeliečių nuodai

Posted by in apmąstymas

Nuodingos gyvatės tai ne atsitiktinumas, bet pasekmė Izraeliečių nuodėmės – priekaištavimo, kuris yra lyg nuodai deginantys ir kalbančio širdį ir klausančiųjų širdis. Viešpats Dievas savo žodžiu sulaikydavo savo tautą, kviesdavo atsiversti ir pasitikėti, tačiau žmonės atmėtė Jo įspėjimus. O kad visi nemirtų nuo nuodų Viešpats Dievas šaukia juos pas save ir besiremdamas gyvačių pavyzdžiu, parodė, kokį nuniokojimą daro apkalbos, priekaištavimo ir apkaltinimo nuodėmės. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.