3sakiniai

Vienintelė vieta

Posted by in apmąstymas

Per visą Izraelio istoriją Jeruzalės šventykla buvo ypatingų Dievo apreiškimų vieta (tereikia prisiminti pašventinimo momentą (1 Kar 8, 10-11) arba Izaijo viziją (Iz 6, 1nn), tarsi garantija susitikti su Juo ir atnašauti auką), tačiau Viešpats Jėzus ramiai sako: „Sugriaukite šitą šventovę”! Kodėl? Todėl, kad tikroji šventykla yra Jis pats: svarbiausia kada nors Dievui atnašauta auka įvyks Jo širdies šventykloje ant kryžiaus, o Jo kūnas bus vieta, kurioje Tėvas per prisikėlimą labiausiai atskleis savo šlovę ir galią. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv.   III GAVĖNIOS SEKMADIENIS  (B/_ABC) (p. 382) Pirmasis…read more

Vienintelė Viltis

Posted by in apmąstymas

Mirusiųjų, kurie per savo gyvenimą kaupė turtus ir mėgavosi malonumais, padėtis nėra pavydėtina. Jie negali nei pakeisti praeities, nei sumažinti savo kančios, nei patirti palengvėjimo, nei įspėti kitų, kad nepatirtų tokių pačių kančių, ir, kaip man atrodo, net negali tikėtis Dievo gailestingumo. Kita vertus, mes, kurie dar gyvename žemėje, neabejotinai turime vilties ir galime šauktis Dievo gailestingumo. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) KETVIRTADIENIS Pirmasis skaitinys (Jer 17, 5–10)     Štai ką sako Viešpats: „Prakeiktas žmogus, kurs žmonėmis pasikliauja ir silpną kūną sau atrama laiko, kurio širdis nusigręžia nuo Dievo. Toksai –…read more

Užtvertas kelias

Posted by in apmąstymas

Savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu Viešpats Jėzus atveria mums kelią į Dangaus Karalystę ir kviečia į ją visus be jokių apribojimų, t. y. niekas nėra privilegijuotas ar nuskriaustas. Žmogaus patekimą į Dangų gali apriboti tai, kuo jis pats užpildo savo širdį: nuodėmingais veiksmais ar netvarkingais troškimais bei prisirišimais. Ar tai būtų valdžios troškimas, kaip Jono ir Jokūbo atveju, ar pyktis ir pasipiktinimas kitais dėl jų silpnybių, kaip kitų apaštalų atveju, ar abejingumas kitų likimui ir aktyvios meilės, matomos, jaučiamos, o ne deklaruojamos, trūkumas, stato aukštas sienas ir neperžengiamas tvoras. II…read more

Tarnystė

Posted by in apmąstymas

Kadangi Dievo Sūnus atėjo tarnauti, o ne kad Jam tarnautų, Jo mokiniai taip pat privalo tarnauti vieni kitiems, ir ne tik saviesiems – tai būtinas žingsnis kelyje, vedančiame paskui Jėzų. Tačiau kaip tarnauti? Tarnavimo dvasią galima atpažinti iš trijų dalykų: skirti savo laiką, jėgas ir dėmesį nesavanaudiškai; rūpintis ir įsijausti į kito žmogaus situaciją, kad išsiaiškintume, ko jam reikia, dar prieš jam prašant; pažinti tą žmogų taip gerai, kad būtų aišku, ko nedaryti, kad jo neįžeistume, ir ką daryti, kad jį paguostume, pralinksmintume ar nustebintume. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) ANTRADIENIS…read more

Teismas ir gailestingumas

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus liepia būti gailestingiems, kaip Dangiškasis Tėvas yra gailestingas, ir priduria neteisti, nesmerkti, o tik atleisti. Tačiau argi Dievas nesiima teisti? Juk laikų pabaigoje Viešpats ateis ir pastatys teisiuosius savo dešinėje, o nedorėlius – kairėje! Pirmiausia Viešpats Dievas neskuba teisti, bet duoda visą gyvenimą pasitaisymui. Antra, Viešpats Dievas teisia pagal tiesą, žinodamas kiekvieno žmogaus ketinimus ir vidų, o mes teisiame tik pagal išorinius bruožus, veiksmus, įspūdžius, jausmus, įtarimus. Todėl būkime gailestingi, kaip Dangiškasis Tėvas yra gailestingas. II GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) PIRMADIENIS Pirmasis skaitinys (Dan 9, 4b–10)     Danielius meldėsi:…read more

Nežudyk!

Posted by in apmąstymas

O, kaip lengva laikytis šio įsakymo, juk nenoriu nieko žudyti, nes nesu toks blogas, o jei tai būtų koks žiaurus nusikaltėlis, jis būtų nubaustas, o jei tai būtų avarija, pasiteisinčiau, kad tai nelaimė. Tačiau šiandien Jėzus mums primena, kad galima žudyti puoselėtu širdyje pykčiu, galima žudyti blogu žodžiu, galima žudyti žeminant kitą ir aukštinant save; bet tai dar ne viskas – Jėzus taip pat moko, kad Dievas nepriims jokios maldos ar aukos, jei ji kyla iš širdies, kuri nemyli artimo. Neužtenka nedaryti blogio – reikia daryti gera. I GAVĖNIOS SAVAITĖ…read more

Surišta žemėje ir danguje

Posted by in apmąstymas

Vatikano bazilikoje yra sostas, kuriame, pasak tradicijos, sėdėjo šventasis apaštalas Petras, regimasis Jėzaus vietininkas, Bažnyčios, arba Mistinio Kūno, Galva. Pirmajam popiežiui Viešpats patikėjo užduotį saugoti visas tikėjimo tiesas, visą Apreiškimą, visų Mesijo išganymo darbų vaisius ir stiprinti visų mokinių, atpirktosios žmonijos, tikėjimą. Istorijos tėkmėje žmonės ne kartą neigė popiežiaus, kaip Kristaus atstovo žemėje ir Bažnyčios vienybės ženklo, svarbą – tokiems eretikams priešinosi, pavyzdžiui, šventasis Pranciškus Asyžietis, nuolankiai prašęs popiežiaus palaiminimo savo Ordinui ir pasižadėjęs paklusnumą. Šventojo Petro įpėdiniams reikia mūsų maldų, kad jie liktų ištikimi gautam pašaukimui ir būtų dieviškoji…read more

Pranašo ženklas

Posted by in apmąstymas

Jonos pamokslavimas tapo ženklu pagoniškosios Ninivės gyventojams, kuris paskatino juos atsiversti. Įdomu tai, kad jiems net nesutrukdė tai padaryti faktas, jog Joną Dievas prieš jo valią privertė imtis šios misijos, maža to, dėl savo godumo jis visai nenorėjo dalytis išganymu su niniviečiais ir nenorėjo, kad jo misija pavyktų. Nežinau, per kokį pranašą Viešpats Dievas nori šiandien kalbėti tau ir man (galbūt tai bus kažkas, kam mūsų išgelbėjimas rūpi ne daugiau nei Jonui niniviečių išgelbėjimas, o gal net kažkas, kas visai nesuvokia, kad atlieka tokią misiją, pavyzdžiui, vyras, žmona, viršininkas ar…read more

Ar melstis drąsiai ir nuolat prašyti?

Posted by in apmąstymas

Nors Tėvas žino, ko mums reikia, dar prieš mums to prašant, turime kalbėtis su Dievu apie savo reikalus, gyvenimą, darbus, šlovinti Jį, prašyti ir dėkoti Jam, ir net melstis be paliovos. Toks atvirumas yra mums labai naudingas, nes tada tiksliai žinome, ko norime, vertiname tai, ką gauname, ir neprašome dėl to, ką galėtume pavadinti „trumpa kaprizų užgaida”. Duodamas mums tik tai, kas būtina ir kas veda į išgelbėjimą, Dievas parodo mums savo meilę, rūpinimąsi mumis ir stiprina ryšį tarp mūsų ir Jo. Taigi, drąsiai ir nuolat melskimės. I GAVĖNIOS SAVAITĖ…read more

Vienas žodis

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus kviečia kiekvieną žmogų, net ir tą, kuris nėra vertas žmonių akyse, net ir tą, kuris nėra vertas jo paties akyse, nes tai vienintelė viltis tam žmogui. Matas – Levis, muitininkas, kartą priėmė neteisingą sprendimą, kurio negalėjo atšaukti ar išsivaduoti nuo jo pasekmių. Paskendęs tokiame bejėgiškume, išnaudotas romėnų , nekenčiamas savo tautiečių, jis laukė stebuklo, bent vieno žodžio. Ir tas vienas žodis: „Sek paskui mane” jam pasakė Viešpats. DIENOS PO PELENĖS (KV) ŠEŠTADIENIS Pirmasis skaitinys (Iz 58, 9b–14)     Štai ką sako Viešpats savo tautai: „Padaryk savo tarpe priespaudai…read more