3sakiniai

Esu krikščionis?

Posted by in apmąstymas

Jėzus aiškino žydams, kad atėjo Dievo Tėvo atsiųstas, bet Jo žodžiu netikėjo. Padarė daug stebuklų, ženklų, kuriuos gali padaryti tik Dievas, bet ir tada žydai abejojo. Mesijas net atskleidė tiesą apie jų laukiantį išganymą, bet ir tada Jo nepaklausė. Visiškai kitaip buvo Fenikijoje, Kipre ar Antiochijoje, kur pagonys įtikėjo Jėzumi ir priėmę krikštą Kristaus vardu pradėjo vadintis krikščionimis, Jo sekėjais.  Ką Dievas dar privalo padaryti, kad ne tik vadinčiausi „krikščionis“, bet būčiau juo?

Vartai

Posted by in apmąstymas

Visą žiemą avys, gyvenančios avidėje, laukia to laiko, kai ateis jų ganytojas ir išgins jas į žaliuojančias ganyklas, nuves prie tyro vandens šaltinio, kur vėl galės kvėpuoti grynu oru. Nors joms nusibodo šienas ir prastas vanduo, nors vietos mažoka ir tvanku, neklauso ir neina su nepažįstamu, kuris neateina per vartus ir šaukia nepažįstamu balsu eiti neįprastai –  ne pro vartus. Mums reikia pasimokyti sulaukti Dievo balso ir Jo valios nurodymų, o ne skubėti prie visų naujovių, net tada, jei taip vadinami autoritetai siūlo kelią trumpesnį, lengvesnį ar pro „gyvenimo skyles“.

Ganytojas ir avis

Posted by in apmąstymas

Ganytojas ir avis yra suvienyti bendro gyvenimo – dieną ir naktį, lietuje ir karštyje, pavojuje ir džiaugsmuose – visada kartu pasitikėdami vienas kitu. Ganytojas myli savo avį ir pasirūpina viskuo, gano ją atsakingai ir nuolat saugo. Jam nėra baisu prisipažinti, jog yra savo avies ganytojas, visiems su pasididžiavimu pasakoja apie ją, nebijo net savo gyvybės paguldyti už ją. Visą tai daro Jėzus dėl manęs; kaip Jam atsidėkosiu?

Esu, nes Esi!

Posted by in apmąstymas

Pamatęs šešėlį kiekvienas galvoja apie žmogų ar daiktą, kurio dėka jis atsirado; kaip niekas negalvoja ir apie saulę ar kitą šviesos šaltinį, kurio dėka šešėlis yra matomas. Būti ten kur yra Viešpats Jėzus gali tas, kuris yra kaip šešėlis – atlieka prasmingus ir reikšmingus darbus, bet nesimėgauja kitų dėmesiu, o nukreipia jį į Dievą. Toks tarnas yra tikras šešėlis – neatskiriamas nuo savo Viešpaties ir neegzistuojantis be Jo.

Bet toliau kitaip

Posted by in apmąstymas

Žmogaus didžiausias turtas – gyvybė, kurią už dyką gavo jos neprašęs ir kuria gali naudotis savo nuožiūra. Nesvarbu kokios kilmės, ką pasiekęs ar ką padaręs, žmogaus gyvenimas žemėje nedaug skiriasi nuo kitų žmonių gyvenimo: prasideda, prabėga ir baigiasi. Visi nori gero ir linksmo gyvenimo, todėl kai kurie saugo jį, taupo, stengiasi neišeikvoti; kiti nori išspausti „kiekvieną lašelį“, sukaupti kuo daugiau įspūdžių ir viską paragauti. Dar kiti nori dėl Jėzaus išdalinti savo laiką ir jėgas tarnaudami kitiems ir pamiršdami apie save, – jie išgelbės savo gyvybę. Šventasis Jurgi, Lietuvos globėjau –…read more

Galingiausioji yra paprasta Dievo Meilė

Posted by in apmąstymas

Ateiti pas Viešpatį ir būti nuolat su Juo, likti su Juo pasitikėdami kiekvienoje ypač sudėtingoje situacijoje – tai tikras iššūkis žmogui, net katalikui. Tuoj pat atsiranda koks visą dėmesį patraukiantį reikalas, atsitinka situacija, kuriai reikia skirti visas jėgas, ar darbas užtrunkantis ilgą laiką. Tačiau užtenka gėlyne pasodinti paprastą našlaitę, lietaus lašui nukristi iš nematomo debesies, ar išgirsti draugo šimtą kartų girdėtą žodį, kad žmogus prisimintų, jog Dievas jį sukūrė panašų į save, o Jėzaus auka kalba ir patraukia pas save stipriau negu galėtų ką nors kitas.

Noras sustabdyti padeda skleisti

Posted by in apmąstymas

Prisikėlęs Dievo Sūnus liepė Apaštalams skelbti Gerąją Naujieną visiems žmonėms, ką jie ir darė burdami naujus Jėzaus mokinius į pirmąją Bažnyčios bendruomenę. Tas uolumas tapo žydų nepasitenkinimu ir su įniršiu vykdomų persekiojimų priežastimi.  Kuo labiau tikintieji buvo nekenčiami ir kankinami, tuo stipriau išsiskleisdavo Evangelija tuose miestuose ir rajonuose, į kuriuos jie bėgdavo pasislėpti nuo pavojaus. Tačiau buvo ir tokių Kristaus sekėjų, kurie pasilikę Jeruzalėje savo kančia ir net mirtimi liudijo Viešpaties žodžius: „ateinančio pas mane aš neatstumsiu…aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.”

Akmenys ar duona

Posted by in apmąstymas

Diakonas Steponas, kalbėdamas apie Jėzaus auką, mirtį ir prisikėlimą bei skatindamas atsiversti, supurtė Izraeliečių sąžinę. Nors nemažai žmonių įtikėjo, priėmė krikštą ir nusprendė pakeisti savo gyvenimą, Tautos seniūnai ir Rašto aiškintojai apgaulingai apskundė Steponą ir nuteisė mirčiai. Jėzus, matydamas išalkusius Dievo žodžio ir kasdieninės duonos žmones, pamaitino juos reikalingu žemišku ir dangišku maistu. Reakcija priklauso nuo to, ką kas turi savo širdyje: kietus akmenis nešančius mirtį ar teikiančią gyvybę meilės duoną.

Duona ir Duona iš dangaus

Posted by in apmąstymas

Žmonės rinkdavosi pas Jėzų, nes girdėjo apie Jo stebuklus: vieną išgydė, kitą išlaisvino nuo piktosios dvasios, dar kitam patarė ir pakeitė jo gyvenimą, Visi laukė kažkokios malonės, bet nesitikėjo, kad 5 kepeliais ir 2 žuvimis jie visi, penki tūkstančiai, bus pamaitinti. Nustėbę, kitą dieną ieškojo Jėzaus, nes norėjo Jį paskelbti karaliumi, kuris pasirūpins jų žemiškojo egzistavimo reikalais. Tačiau Viešpats norėjo kažko kito. Įprasto maisto dėka žmogus gyvena, turi jėgų, yra sveikas; dėl Dievo Sūnaus duotos duonos žmogus pasiekia amžinąjį gyvenimą, turi jėgų daryti gerą bei yra sustiprintas kovoje prieš pagundas…read more

Tas Pats ir Toks Pats?

Posted by in apmąstymas

Prisikėlęs Kristus daug kartų apsireiškia Apaštalams ir įrodinėja, kad Jis yra Tas Pats Jėzus, Dievo Sūnus, kuriam kiekvienas žmogus yra svarbus ir būtent dėl jo Tėvas atsiuntė Jį į šį pasaulį. Nors Vienuolika matė gyvą Viešpatį, atpažino kančios žaizdas, valgė su Juo, privalėjo įtikėti, kad Jėzus iš tikrųjų buvo miręs, o dabar iš tikrųjų yra prisikėlęs, kad nugalėjo mirtį, nuodėmę ir šėtoną, kad viskas, ką jie patiria tai tiesa, kurioje nėra nieko klaidingo, kad viskas buvo nuo pasaulio pradžios Dievo suplanuota. Mesijo mirties ir prisikėlimo priėmimas protu ir širdimi pakeičia…read more