3sakiniai

Pabandykime pažvelgti į šiandienos Evangeliją šiek tiek kitu kampu, t. y. iš apaštalų, kurie matė Prisikėlusįjį ir gavo Šventąją Dvasią, tačiau… jų liudijimui nepritarė Tomas, vienas iš jų, galima sakyti, jų draugas. Daug kartų būsime išmėginti panašiu išbandymu ir mes: tikime Prisikėlimu, esame gavę Šventąją Dvasią, tačiau atrodo, kad mūsų liudijimas, mūsų malda, mūsų įsitikinimas apie Jėzų nedaro poveikio, ypač tarp artimųjų. Būkite ramūs, vis dar yra Prisikėlęs, kuris per mūsų veiksmus pats pasieks kitų širdis ir mums pasakys: nebūkite netikintys, nenustokite tikėti, kad aš galiausiai nugalėsiu. Apmąstymą parašę br….read more

Nors apaštalai buvo girdėję daugybę Jėzaus katechezių, nors matė daugybę Jo padarytų stebuklų, nors liudytojai jiems pasakojo, kad matė Jį prisikėlusį iš numirusių, jie vis dar buvo panirę į liūdesį, susimąstymą ir niūrumą. Tik Prisikėlęs Viešpats, asmeniškai pas juos atėjęs, ištraukė juos, lyg iš kiauto, ir pasiuntė į visą pasaulį, kad jų tikėjimas pražystų liudijimu. Žinios, net ir pačios išsamiausios bei ekspertinės žinios, be tikėjimo ir vidinio perkeitimo negarantuoja nei asmeninio šventumo, nei sėkmingos evangelizacijos, lygiai kaip ir tikėjimas be žinių pagrindo neduoda laukiamų rezultatų. VII VELYKŲ DIENA (ABC) Šeštadienis…read more

Petras yra labiausiai atsidavęs Jėzaus mokinys, kuriam nereikia du kartus sakyti, veikiau jį reikia sustabdyti, nes jis pats imasi darbo, jis pirmas turi atsakymą, pirmas metasi prie Jėzaus, bėgdamas per bangas ar plaukdamas. Pavyzdingas katalikas, visiems prieinamas, uolus zakristijonas, lektorius, parapijos tarybos narys ar kunigas – katechetas, rekolekcijų vadovas, statytojas…. Jonas savo Evangelijoje save vadina „mokiniu, kurį Jėzus myli”, nes jis save apibrėžia ne veikla ar pasiekimais, bet šiuo atradimu ir patyrimu, kad yra mylimas, kad pagrindinė iniciatyva ir visi veiksmai kyla iš Dievo, iš Jo meilės. Po Prisikėlimo, kai…read more

Po prisikėlimo Jėzus rodė savo sužeistas rankas, tarsi norėdamas parodyti meilę, kuri Jį atvedė į mirtį. Tačiau tai ne priekaištų ženklas, bet patvirtinimas, jog Jis paėmė į rankas kiekvieną nuodėmingą žmogų, įraižė jį ant savo delnų, prisiimdamas visą jo kaltę, nes visa, ką žmogus turi, kas jis yra, jis yra gavęs iš Dievo, o tikroji žmogaus nuosavybė – tai tik jo nuodėmės. Kiekviena sandora sudaro dvi šalis, todėl ir žmogus Krikšto sakramento metu ant savo sielos gauna amžinąjį Šventosios Dvasios antspaudą, kad visuomet galėtų sakyti: Jėzus yra mano Viešpats! V…read more

Ir paralyžiuotojo draugai, kurie kasdien jį guldydavo prie šventyklos vartų, ir pamaldūs žydai, kurie eidavo pro jį ir kartais duodavo jam išmaldą, matė jame žmogų, praradusį gebėjimą judėti, taigi tarsi pusgyvį, kuris nebeturi galimybės sugrįžti tarp gyvųjų. Kita vertus, Petras ir Jonas, žvelgdami į tą patį žmogų, mato jo ištiestą dešinę ranką, taigi biblinį galios ir veikimo galimybių simbolį. Tas, kuris atrodė miręs, apaštalų akyse pasirodė turįs gyvybės potencialą, tas, kuris Jėzaus Kristaus vardu vis dar gali atsistoti ir šlovinti Dievą už didžius darbus, kuriuos Jis daro visoje istorijoje. Apmąstymą…read more

Marija Magdalietė, labai prislėgta mylimo Mokytojo mirties, verkia ir liūdi prie tuščio kapo, kuriame nebėra Jo kūno. Ji vis dar nesupranta pranašysčių apie prisikėlimą, jos neįtikina du angelai, skelbiantys apie Mesijo prisikėlimą, ir, stebėtina, ji neatpažįsta paties Jėzaus, stovinčio priešais ją. Tik pilnas Dievo gailestingumo ir švelnumo, Gyvojo Viešpaties šauksmas vardu ištraukia ją iš šios gilios nevilties ir pripildo džiaugsmu, kuriam nebereikia Mokytojo fizinio būvimo šalia. Ar per šias Velykas išgirdau savo vardą, kurį ištarė amžinai Gyvasis Viešpats? III VELYKŲ DIENA (ABC) Antradienis Pirmasis skaitinys (Apd 2, 36–42)     Sekminių…read more

…yra tokia tuščia diena, kad ji net neturi savo liturgijos, todėl nėra tekstų, prie kurių būtų galima ką nors parašyti. Viešpats pakibo ant kryžiaus. Gyvybė, tarsi sėkla, dabar apmiršta kape, bet mes gerai žinome, kad ji netrukus pabus. Mes laukiame. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv.

Kai nužudomas Dovydo sūnus Abšalomas, bandęs nužudyti tėvą, atimti iš jo valdžią ir perimti jo sostą bei teises, Jeruzalė švenčia, kol pasklido žinia apie karaliaus skausmą ir sielvartą dėl jo vaiko mirties. Tada šventė tampa viso miesto gedulo diena. Kai Dievas Tėvas atiduoda savo Sūnų mirčiai, kad išgelbėtų mus, atmetančius Jo tėvišką meilę, Jo autoritetą ir Jo įstatymus – vis iš naujo bandančius užimti pirmąją vietą, šią dieną taip pat susimaišo Tėvo skausmas dėl Jo Sūnaus mirties ir džiaugsmas atgavus tiek daug sūnų ir dukterų! Švęskime skausmo ir liūdesio kupiną…read more