3sakiniai

Mokinio ausis

Posted by in apmąstymas

Viešpaties tarnas, apie kurį kalbama šios dienos pirmajame skaitinyje, sako, kad Viešpats Dievas kiekvieną rytą duoda jam atvirą ausį o jis nesipriešina jos priimti. Iš tiesų kiekvieną rytą iškyla klausimas: ar norite turėti atvirą ausį ir į naują dieną žengti su Dievo klausytojo nuostata, ar verčiau priešintis Dievui ir likti kurčias bei abejingas Jo žodžiui. Kokį sprendimą priėmėte šį rytą? Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv. Didysis trečiadienis (ABC) Pirmasis skaitinys (Iz 50, 4–9a)     Štai ką sako Dievo tarnas: „Viešpats Dievas man davė iškalbų liežuvį, kad aš sugebėčiau meilingu…read more

Laisvos valios pasirinkimas

Posted by in apmąstymas

Netgi sutinkant su versija, kad Judas norėjo gauti pinigų, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti kilniam tikslui, jis savo laisva valia materialines priemones iškėlė aukščiau už artumą su Viešpačiu. Šventasis Petras taip pat labiau pasikliovė savo jėgomis ir tikėjimu, pagrįstu savo įsitikinimais, nei Viešpaties malone ir pasitikėjimu Juo. Šiomis Šventomis Dienomis ir per visą gyvenimą, nors kartais gali atrodyti, kad tai prieštarauja žmogiškai logikai, bet niekada neprieštarauja Dieviškajai, rinkimės Viešpatį ir Jo Evangeliją, o ne žemiškos laimės ir laikinų džiaugsmų pakaitalus. Didysis antradienis (ABC) Pirmasis skaitinys (Iz 49, 1–6)     Klausykite,…read more

Dar yra laiko

Posted by in apmąstymas

Marija, patepdama Viešpaties kojas brangiu nardo tepalu ir nušluostydama Jo kojas savo plaukais, suteikė Jam didžiausią garbę, kokią tik galėjo, bei paguodą Jo kančios ir mirties metu. Jos poelgio kvapas pasiekė visus, taip pat ir tuos, kurie nesuprato Jos meilės gesto ir ėmė kaltinti Ją sulaužius jų galvose nusistovėjusias normas. Prasidėjo Didžioji savaitė ir artėja Velykos – įdomu, ką paruošei Viešpačiui, kad Jį pašlovintum, padėkotum už Jo auką ant kryžiaus ir iš jos tekantį Dievo gailestingumą, kad paguostum Jį Jo kančioje dėl kitų abejingumo ir savo paties neištikimybių? Didysis pirmadienis…read more

Tik tu

Posted by in apmąstymas

Nuostabu tas dalykas, kad Viešpats Jėzus, vykdydamas Tėvo valią ir ateidamas į žemę, mokydamas, darydamas stebuklus, o paskui kentėdamas ir mirdamas, atkreipia dėmesį į kiekvieną žmogų, į kiekvieną smulkmeną. Kiekvienas žmogus Jam yra svarbus. Ir nors įvažiuojant į Jeruzalę Jį pasitiko didžiulė minia, nors prie kryžiaus susirinko daugybė žiūrovų, Jis matė kiekvieną veidą, kiekvieną žmogų – net ir garsiausiai šaukiantį: „Nukryžiuok Jį!!!”. – buvo ypatingas ir nepakartojamas Jam; šiandien su tokia pat meile Jis žvelgia į tave. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv. DIDŽIOJI SAVAITĖ KRISTAUS KANČIOS – VERBŲ…read more

Sapnas

Posted by in apmąstymas

Jaunuolis, įsimylėjęs savo sužadėtinę ir sužinojęs, kad ji nėščia, švelniai tariant, susinervintų, priekaištautų jai, šauktų, kaltintų ją, galbūt net prisigertų, kad užsimirštų, žodžiu, „nuo meilės iki neapykantos netoli”. Šventasis Juozapas, kuris buvo įsitikinęs savo meile ir dėl savo brandos nenorėjo sugėdinti mylimosios, pasitikėdamas Dievu svarstė, kaip išspręsti visą reikalą. Kaip ir mokiniai Getsemanės sode, kankinamas nerimo, jis paniro į sapną, kurio metu angelas jam apreiškė Dievo valią: jis buvo išrinktas būti teisėtas Dievo Sūnaus tėvas – globėjas ir Nekaltosios Sutuoktinis – globėjas*. Išlaisvintas nuo baimės išgirstu Jėzaus vardu, jis atsikelia…read more

Tiesa vietoj tonos makiažo

Posted by in apmąstymas

Jėzus neapsimeta, kad pas Jį atvesta moteris nepadarė jokios nuodėmės: susirinkusiems žmonėms Jis sako: „Kas iš jūsų yra be nuodėmės? moteriai sako: „Eik ir daugiau nenusidėk.” Jo gailestingumas nereiškia, kad nuodėmę reikia nupudruoti, iš naujo apibrėžti nusižengimą ir pan. Veikiau Jo gailestingumas reiškia matyti tikrovę tokią, kokia ji yra, viską tiksliai pavadinti vardu ir pasirinkti meilę, kuri nesmerkia, bet suteikia dar vieną galimybę. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv. V GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) PIRMADIENIS Pirmasis skaitinys (Dan 13, 1–3. (4–9. 15–17. 19–30. 33–41). 41–62)     Gyveno Babilone žmogus, vardu…read more

Pamatyti Jėzų

Posted by in apmąstymas

Į Jeruzalę šventės proga atvykę graikai norėjo pamatyti Jėzų, nes buvo girdėję apie jo padarytus stebuklus ir mokymus su galia. Gera, kai kiekvieno iš mūsų širdyje kyla troškimas pamatyti Mesiją, o gal net su Juo pasikalbėti, paklausyti Jo žodžių, geriau Jį pažinti, pakviesti Jį į savo gyvenimą…. Viešpatį galima sutikti skaitant Bibliją, priimant sakramentus, nuoširdžiai besimeldžiant ir net kitame žmoguje, priimtame su meile, be savanaudiškumo ar noro išnaudoti. Tačiau svarbiausia – turėti Jėzų savo sieloje, šventykloje, sukurtoje paties Jo ir atpirktoje Jo Krauju, mylimoje ir nepakartojamoje. V GAVĖNIOS SEKMADIENIS (B/_ABC) (p….read more

Netikėjimas

Posted by in apmąstymas

Tas ar anas, iš Galilėjos ar iš bet kurios kitos žemės vietos – abejonės visuomet lydės tikėjimą, kitaip, jos netekęs, jis nustotų būti tikėjimu. Kai ateini pas Dievą, svarbu, kad neturėtum išankstinių nusistatymų, bet būtum Jam atviras protu ir širdimi. Dievo malonė visada pasitiks jūsų netikėjimą, jei tik atkakliai ir nuoširdžiai ieškosite Tiesos. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. IV GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) ŠEŠTADIENIS Pirmasis skaitinys (Jer 11, 18–20)     Viešpatie, leidai man tai sužinoti, todėl aš tatai ir žinojau, tada tu davei man suprasti jų darbus. Pats aš…read more

Meilės egzorcizmas

Posted by in apmąstymas

Jokia blogio jėga negalėjo sulaužyti Jėzaus kaulų, kai Jis kabojo ant kryžiaus, nes Tėvas, pasak senosios psalmės pranašystės, saugojo Jo kūną, todėl juo labiau blogis turėtų iš visų jėgų smogti į Bažnyčios vienybę, kad sulaužytų kiekvieną mažiausią Jėzaus Mistinio Kūno kaulą. Šventasis Pranciškus turėjo tai suprasti, nes uždraudė savo broliams mintimis ar žodžiais teisti ir kaltinti ne tik popiežius, vyskupus, kunigus, bet ir visus, kurie, mano nuomone, gyvena toli nuo Evangelijos. Vadinasi, kai žinai, kas gera ir teisinga, dar nežinai, kaip tai žinoti (plg. 1 Kor 8, 2)!!! Vadinasi, kai…read more

Kvietimas į laisvę

Posted by in apmąstymas

Pakeliui iš Egipto į pažadėtąją žemę Viešpats Dievas mokė izraelitus Įstatymo, kad jie žinotų, kaip elgtis, kad būtų šventa tauta. Jei ne tai, izraelitai būtų įžengę į Kanaaną vergų, kurie tik pakeitė gyvenamąją vietą, širdimi. Dievas nori išmokyti Įstatymo ir tavo, ir mano širdį, tik šiame apreiškimo etape kalbama nebe apie Įstatymą, išraižytą akmens plokštėse, bet apie meilės įsakymą, kuriam galią suteikia prisikėlusio Kristaus Dvasia; klausimas, ar priimsime Jo kvietimą į laisvę. Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv. III GAVĖNIOS SAVAITĖ (KV) TREČIADIENIS Pirmasis skaitinys (Įst 4, 1. 5–9)    …read more