3sakiniai

Garbingioji Šeimos Karalienė

Posted by in apmąstymas

Marija per kalnus skubėjo pas besilaukiančią giminaitę Elzbietą su pagalba. Visiškai nežiūrėjo savo garbės ir fakto, jog pati tapo Dievo Motina, viso pasaulio Išganytojo Gimdytoja. O gal tame yra garbė, kai žmogus tarnauja, nesusikaupia vien ant savęs, pamiršta save, o išaukština kitus? Nuo amžių tai suprato Žemiačiai giedodami „Kalnų“ giesmės žodžius: Kas tik Tave čia maldavo, išmeldė malonių Tavo. Išgelbėjai Tu visados kiekvieną, spaudžiamą bėdos.

Naudingas

Posted by in apmąstymas

Babelio karalius Nebukadnecaras suėmė ir ištremė į savo kraštą tuos, kurie buvo įtakingi, svarbūs visuomenejė ir naudingi kurti jo karalystės gerovę. Panašiai Viešpats pašaukia žmones, kurie padės Jam kurti tvirta, lyg namas ant uolos pastatytas, Dievo Karalystę. Verta susimąstyti, ar esu naudingas Viešpaties akyse, kad pasiimtų manę ir nepaliktų velnio valdytoje ir nuodėmių sudegtoje ir išniokotoje žemejė? Apmąstymo gairės – br. Piotr Pliszka OFM Conv.

Galingas įrodymas

Posted by in apmąstymas

Viešpats Dievas turi pilnas teises ir pagrįstus argumentus išnaikinti savo tautą dėl jos nepaklusnumo ir pastovus susipriešinimus (suprantama, kad savo tauta tai taip pat ir aš ir tu). Vis dėl to, Dievas turintis dangišką kantrybę duoda mums galimybę atsiversti, o net įpila į mūsų širdis troškimą artintis prie Jo. Taigi, pats faktas, jog dar gyvename yra galingas įrodymas nesibaigiančios Dievo meilės kiekvienam mūsų. Apmąstyma parašė br. Patefonas OFM Conv.

Neplanuotas planų pasikeitimas

Posted by in apmąstymas

Atrodo visiškai logiška, kad tikintis žmogus (bent taip apie save galvojantis) meldžiasi. Bet kada ir kiek privalo; ar visada, kiekvienoje situacijoje? O gal mūsų tikėjimą apibrėžia mūsų elgesys, kai susiduriame su pavojumi ar sunkumais, kai staigiai pasikeičia planai? Ar tada nepasiduodame pykčiui, gailesčiui, kaltinimams, panikai? Kaip Hiskijas turėtume paimti neramumo priežastį ir nunešti ją pas Viešpatį ir su Juo pirma apie tai paklabėti. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.

Kantrybė

Posted by in apmąstymas

Trys metai apgulos, diena po dienos. O mes dažniausiai norėtų be vargo, be kasdieninės kovos, kuo greičiau nugalėti savo silpnybes, įžeidimus, senus randus ir pagundas. Šiandien sustok į dvikovą, nes ši dienai užtenko jos vargų. Ir ramiai ir ištikimai atsilaikyk, net per ilgus metus. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

Kokia yra tavo misija?

Posted by in apmąstymas

Jono Krikštytojo misija buvo apibrešta dar jam negimus. Arkangelas perdavė Zacharijui ir vaiko vardą ir pareigų sąrašą. Suaugęs Jonas tikslai žinojo, ką jam privaaloma daryti ir ko nereikia, kas jis yra ir ko nėra. O kokia yra tavo misiją? Koks yra gerumas, grožis, atradimas, kurį galėsi tik tu ir niekas kitas padovanoti pasauliui? Ar jau žinai? Tai atsikelk ir pridėk savo plytą statydamas pasaulio gerovę, kuriant Dievo Karalystę. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv.

Saugumo būtinybė

Posted by in apmąstymas

Kai gyvenimas pasirodo netvirtas, naturaliai ieškome apsaugos ir taupome grašų juodai valandai. Panašiai, alpinistas kalnuose naudoja bent siplniausią apsidraudimą, kuris duoda šiokią tokią saugumo jausmą. Saugumo būtinybė tai naturalus žmoniškas dalykas, tačiau parodo, kaip sunku pasitikėti Dievu. Kartais atrodo, kad lengviau pasitikėti sintetiškos siulos gabalu arba sukauptais finansais negu leisti Dievo meilei apglėbti mums. Juk Jis jau atidavę už mus savo gyvybę. Apmąstymą parašė br. Tomasz OFM Conv.

Apšviesti tamsybes

Posted by in apmąstymas

Viešpats Dievas nesukūrė žmogų vienišumui, bet pašaukė jį gyventi šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje, kurios nariai rūpinasi vienas kitų. Tamsybė, kuria gali užvaldyti žmogų, tai egoizmas. Pasistenkime rinkti turtus, kurie atidarys dangaus vartus. Šie turtai tai geri darbai padaryti artimui bei krikščioniško gyvenimo pavyzdys. Taigi, nebūtinai žodžiais, galime apšviesti žmonės Gerojo Dievo šviesa. Apmąstymą parašė br. Robert Kozielski OFM Conv.

Tavo Tėvas

Posted by in apmąstymas

Tavo Tėvas esantis danguje labai gerai žino, ko tau reikia. Tačiau tai nereiškia, jog nereikia Jį prašyti, melstis, kalbėti su Juo. Jisai laukia susitikimo ir atviro bendravimo su kiekvienu mūsų. Kiekvienas Jam yra ypatingas ir svarbus, kiekvieno širdies rūpesčiai ir džiaugsmai yra įdomūs, kiekvienas žingsnis įspūdingas. Visą, kas vyksta mūsų gyvenime, nori sužinoti iš mūsų lūpų. Besimelsdami žiūrime į nustabų Paties Dievo Veidą. Ir nors tada užima kvapą, surandame visą gerį, tobulą džiaugsmą ir jėgą gyventi.

Tušti stebuklai

Posted by in apmąstymas

Vandens perskyrimas ir sausa koja perėjimas į kitą pusę – tai dideli ženklai ir svarbūs momentai Izraelio istorijoje. Raudona jūra, Jordanas, o šiandien dar Elijas ir Eliziejus. Įdomus dalykas, jog šiandien du kartus perskirstą Jordaną matė pranašų mokiniai. Tačiau Jėzus įspėja, kad pamaldžių darbų neatliktume dėl žmonių akių. Vis dėl to neišvengiama daryti stebuklus ar kitus gerus darbus žmonėms nematant. Todėl reikia visą daryti vien dėl Dievo garbės ir pagal Jo valią. Taip išvengsime tuščių veiksmų (net stebuklingų), kuriais norėtume patikti kitiems. Apmąstymą parašė br. Patefonas OFM Conv.