Kartais esu įsitikinęs, jog nėra kito, tik Tu vienas, kuris tikrai yra, veikia, sukūrė ir palaiko visatą, savo meile ir gailestingumu apgaubia kūriniją, stovi prie manęs, šventumą įpila į mano širdį, o aš su džiaugsmu galiu žiūrėti į Tavo akis. Tada viskas yra tikra ir niekas nesudrumsčia ramybės. Kartais viskas atrodo nugriauta lyg po karo, įsibrauna nusiminimas, kyla abejonių ar Tu esi, o aš noriu būti vienas, atsiskirti nuo visų ir visko, matau tik savo skausmą ir bejėgiškumą. Tačiau Tu vis tiek tada esi, ir net tikėjimu dar aiškiau matau ir patiriu Tavo išlaisvinačią meilę. Ačiū, kad esi, Jėzau!