Rąstai, krislai ir vištakis

Posted by in apmąstymas

Šios dienos Evangelijos palyginimas yra labai šiuolaikinis, nes atidengia žmogaus hipokriziją. Neslėpiu ir mano, nes kiekvieną sykį skaitydamas tą fragmentą prisimenu, kaip dažnai prikaištavau savo broliui jo „krislelius” tik tam, kad pridengčiau savo sunkius „rąstus”.

Panašiai dvasinė dvasinis „vištakis” garantuoja tragediją, nes padėti kitam galiu tik tada, kai pats esu stiprus. Lygiai kaip lėktuve dekompresijos metu pirma sau reikia uždėti oro kaukę ir tik paskui padėti kitiems.

Tekyla noras širdyje įsikvėpti šio „gaivinančio ir gydančio oro” pas tikrąjį Gydytoją, kuris troško mūsų laimės kiekviename mūsų gyvenimo srityje.

Apmąstymą parašė br. Robertas Kozielski OFM Conv.