Tikėjimas ir žinojimas.

Posted by in apmąstymas

Pokalbiuose kartais net akivaizdų argumentų neužtenka – žmonės reikalauja vis dar daugiau naujų argumentų, lyg patys norėtų paliesti saulę, kad įsitikintų, jog jinai yra karšta. Kartais kai kurie lengvai priima visus pasakojimus, net labiausiai neįtikėtinus, kaip tikriausią realybę. Nei vienas nei kitas elgesys nieko bendro neturi su tikėjimu. Žmogus įtikėjęs Dievo pasakytą žodį priima jį ir laukia kol bus ištesėtas. Nors kyla abėjonių nepasiduoda, neišsižada Viešpaties, bet gyvena toliau. O kai išsipildo Amžinojo Dievo pažadas su džiaugsmu šlovina Aukščiausiąjį. Vieną kartą patyręs Dievo galią antrais sykiais jokių dvejonių nekyla.