Liūdnas vaikas

Posted by in apmąstymas

Balsiai šaukti kai kurių elitų gretose, kur privaloma laikytis nustatytos etiketės, gali būti nepriimtina. Šiandien skaitome, kad Elzbieta nesivaržo ir savo Viešpaties Motinos akivaizdoje šaukia su džiaugsmu, o Jonas šoktelėja jos isčiose.
Būna kartais, jog užgožiame savyje „vaiką”, kuris norėtų naturaliai, atviriai elgtis, būti tikru, tačiau mūsų ar kitų lūkesčiai, išmokti gestai, žodžiai, elgesis, dažnai tušti ir beprasmiški, mus apriboja. Tada mūsų vidinis aš – vaikas liūdi.
Viešpatie, kuris neši laisvę, duok mums būti autentiškiais, tai yra laisviais Tavyje.

Apmąstymą parašė br. Piotr Pliszka OFM Conv.