tikėjo į tą patį Dievą, bet skirtingais būdais kreipdavosi į Jį. Ir tas būdas priklausė tikriausiai nuo įvarių dalykų: auklėjimo, charakterio, išlavinimo, asmenybės konstrukcijos ir, svarbiausia, nuo patirties.
Dievas visadaleidžia pažinti save, kaip Tą, kuris myli. Vieną myli dėl jo silpnybių ir nuodėmių, o kitą dėl jo pasisiekimų (sic!).
Sekantį sykį skaitau šitą fragmentą susimąstės, į kurį iš šiuodu parsonažų esu panašesnis 😉

Apmąstymą parašė br. Tomasz OFM Conv.