Marija per kalnus skubėjo pas besilaukiančią giminaitę Elzbietą su pagalba. Visiškai nežiūrėjo savo garbės ir fakto, jog pati tapo Dievo Motina, viso pasaulio Išganytojo Gimdytoja. O gal tame yra garbė, kai žmogus tarnauja, nesusikaupia vien ant savęs, pamiršta save, o išaukština kitus?
Nuo amžių tai suprato Žemiačiai giedodami „Kalnų” giesmės žodžius:
Kas tik Tave čia maldavo, išmeldė malonių Tavo.
Išgelbėjai Tu visados kiekvieną, spaudžiamą bėdos.