Kokia didelė ir nuostabi yra Dievo Meilė, kad dėl mūsų žmonių išganymo nusprendė palikti savo daugaus garbę, pasislėpti nuo smalsuolių akių po žmogiška prigimtimi, gimti tvarte, o ne rūmuose, apsigyventi su nusidėlėliais ir nusikaltėliais ir net su jais valgyti, o dėl visų vargstančių keliauti per visą Palestiną gydydamas ir nešdamas vilties. Galu gale pasiaukojo ir priimdama neteisėtą bausmę ir mirdama ant kryžiaus. Būdama beribė Meilė peržengė pati save – pasiliko Duonos pavidale visiškai atsiduodamas save į žmonių rankas.