Visi gyvename tokioje ar kitoje bendruomenėje, nes niekas nėra negyvenamoji sala (gal ir kai kurie norėtų, bet neįmanoma visam laikui pasislėpti nuo kitų žmonių). Kartais mūsų darbai ir pareigos susikerta, turi bendrus taškus, reikalauja bendradarbiavimo, o kartais neturi nieko bendro ir apsieitų be kitų. Ir vienu ir kitu ateju tyko pagunda įtartinia akimi žiūrėti į artimus, kaip į tuos, kurie dirba mažiau negu aš ar net nuolat tinginiauja. Šiandien Viešpats Jėzus kalba apie geriausiąją ir svarbiausiąją gyvenimo dalį, dažniausiai kitų nuvertinama ar net nepastebiama – apie būtina dvasiam ugdymui draugystę su Dievu.