Nesuvaldomas noras vadovauti visiems ir visko laikyti lyg savo nuosavybė suteršia žmogaus širdį, visą jo vidų, o tada neturi reikšmės kaip švari ir švelni atrodo žmogaus išorė. Jėzus kviesdamas duoti „išmalda iš savo vidaus”, tikrai neragina pasidalinti šiais netvarkingais troškimais. Jisai nori žmogaus dvasios permainos ir autentiškos meilės dovanos, nori, kad žmogus išsilaisvintų nuo gobšumo, pukybės, išdidumo ir visokiausių nelabumų bei nebelaikytų save kitų savininku, bet jų tarnu.