Širdį labai lengva apsunkinti šio pasaulio gardumais ir turtais, apsvaigti pramogomis ir linksmybėmis bei nukreipti nuo Dievo į rojaus kūrybą žemėje. Tada net mintis apie pasaulio pabaigą ir būtinybę atsistoti prieš Dievo teismą sukyla paralyžiuojamą neramumą ir sukrečiančią baimę. Tik laisvą, tyrą ir Viešpačiu pasitinkti širdis išlieka rami ir nepraranda ramybės net baisiausiose situacijose.