Jei šitą padarysiu, tai kas nutiks?

Posted by in apmąstymas

Kaip mažas garstyčios grūdelis išauga į didelį krūmą, kuris tampa namais paukščiams, taip nepastebimų Viešpaties Dievo malonių dėka žmogaus širdyje įsiviešpatauja ramybė ir gyvenimo džiaugsmas.
Kaip dėl trupučio raugo įrugsta visas pyragas, pakila bei tampa gardžiu, taip Dievo žodžiai keičia žmogaus vidų, atitraukia jį nuo nuodėmių ir nukreipia į šventumą.
Įdomu, kas man nutiks, kai priimsiu Dievo gailestingumą ir ant manęs pasipils malonių lietus, kai nevengsiu, bet bendradarbiausiu su Dievo valia?

Skaitiniai E2 (431)

Ef 5, 21–33: 

Ps 128, 1–2. 3. 4–5.

† Lk 13, 18–21: 

XXX eilinė savaitė
Antradienis
 


Pirmasis skaitinys (Ef 5, 21–33)

    Broliai!
Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės. Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams, lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva,– jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visame teklauso vyrų.
Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės, nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.
Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas, tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip ir Kristus Bažnyčią. Mes gi esame jo kūno nariai. „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienas kūnas“.
Šita paslaptis yra didelė,– aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią. Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną, kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 127, 1–5)

P.  Laimingi tie, kurie bijosi Viešpaties.

Laimingas esi, kad Dievo bijaisi,
kad laikais jo parodyto kelio!
Savo darbo vaisiais maitinsies,
būsi laimingas ir pertekęs visko. – P.

Tavoji žmona – kaip vyno medis derlingas –
apie namų židinį suksis,
vaikai – kaip jaunos alyvų šakelės –
susės aplink stalą. – P.

Matai, koks laimingas tas vyras,
kuris Viešpaties bijo!
Telaimina Dievas tave nuo Siono,
kad visą gyvenimą tu Jeruzalę klestint regėtum. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Mt 11, 25)

P.  Aleliuja. – Šlovė tau, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie,
kad karalystės paslaptis apreiškei mažutėliams. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 13, 18–21)

    Jėzus kalbėjo:
„Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“.
Jis vėl tarė: „Su kuo man palyginti Dievo karalystę? Ji panaši į raugą, kurį ėmusi moteris įmaišė į tris saikus miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.