Dievo Karalystė

Posted by in apmąstymas

Pirmasis Jėzaus atėjimas vyko slėpinyje (lot. misterium) ir buvo paženklintas Jo nusižeminimu, kančia ir auka už nuodėmingus žmones. Antrasis Dievo Sūnaus atėjimas žemiškojo laiko pabaigoje įvyks atvirai ir šlovingai, kad visų žmonių darbai ir veiksmų motyvai taptų visiems žinomi ir teisingai įvertinti. Tarp šių dviejų Kristaus apraiškimų yra dar vienas, kuris tęsiasi tarp mūsų ir yra vadinamas Dievo karalyste – sakramentiniu buvimu ir valdymu įsakymuose. Jis tuo pat metu yra ir visiems prieinamas, ir paslėptas, nes vyksta žmogaus sieloje dėl jo individualaus sprendimo. Toks žmogus ne tik nebijo, kad laikų pabaigoje ateis Išganytojas – Teisėjas, bet ir ramia sąžine laukia šio susitikimo.

Skaitiniai

Fm 7–20: 

Ps 146, 7. 8–9a. 9bc–10.

† Lk 17, 20–25: 

XXXII eilinė savaitė
Ketvirtadienis
 


Pirmasis skaitinys (Fm 7–20)

    Aš turėjau daug džiaugsmo ir paguodos iš tavo meilės, nes tu, brolau, atgaivinai šventųjų širdis.
Nors turiu Kristuje pilną teisę tau liepti, bet verčiau prašau vardan meilės toks, koks esu: aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys, prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau, būdamas surakintas, – už Onezimą. Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas. Aš tau siunčiu jį kaip savo širdį. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis tavo vietoje man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos, tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum iš prievartos.
Galbūt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavęs, kad galėtum jį turėti amžinai, jau ne kaip vergą, o daugiau – kaip mylimą brolį. Jis ypač brolis man, o juo labiau tau, ir kaip žmogus, ir kaip krikščionis. Tad jeigu laikai mane bičiuliu, priimk jį kaip mane. O jeigu jis yra tau padaręs skriaudą ar turi skolos, – įrašyk tai į mano sąskaitą!
Aš, Paulius, rašau savo ranka: aš apmokėsiu, – kad nepridurčiau, jog ir pats save esi man skolingas. Taip, brolau, aš norėčiau pasinaudoti tavimi Viešpatyje: atgaivink mano širdį Kristuje!

Atliepiamoji psalmė (Ps 145, 7–10)

P.  Laimingas, kurį Dievas palaiko.

Kalinius iš pančių Viešpats vaduoja.
alkaniems parūpina duonos
Jis gina reikmes nekaltų prispaustųjų, – P.

Akliesiems šviesą Viešpats grąžina,
klumpantiems padeda Viešpats vėl atsistoti,
myli Viešpats žmones teisingus.
Viešpats sergi svetimšalio žingsnį. – P.

Našlaitį, našlę globoja,
o nedoriesiems užkerta kelią.
Viešpats yra amžių Valdovas, – jis tavo Dievas, Sione!
Jis kartų kartoms viešpatauja. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 5)

P.  Aleliuja. – Aš esu vynmedis, o jūs šakelės,– sako Viešpats. –
Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 17, 20–25)

    Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.
Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite. Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ – Neikite ir nebėkite paskui juos! Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.
Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam“.