Dar viena diena
Viešpats Jėzus, kalbėdamas apie paskutiniąją pasaulio dieną, nurodo, kad tai bus eilinė darbo, pamokų, poilsio ir šeimyninio gyvenimo diena, tokia pat eilinė, kaip ir visos kitos, tokia pat panaši į kitas, kaip ir šiandien. Ar tai turėtų mane išgąsdinti, ar turėčiau daryti ką nors kita? Ne! Tai, ką dariau, jei tai buvo gera ir atitiko Dievo valią, turiu daryti ir toliau, o tai, ko nedariau, nes tai nuodėminga ir griauna santykius su Dievu, turiu toliau vengti. O šios paskutinės dienos nuostabumas ir stebuklingumas prasidės tik tada, kai Viešpats nepaliks manęs maitvanagiams, bet pasiims mane pas save.
Penktadienis
Pirmasis skaitinys (2 Jn 4–9)
Išrinktoji ponia, aš labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas. O dabar prašau tave, ponia, – ne kaip rašydamas naują įsakymą, bet kaip tą, kurį turėjome nuo pradžios, – kad mylėtume vieni kitus. O meilė – tai gyventi pagal jo įsakymus.
Toks ir yra įsakymas, kurį girdėjote nuo pradžios: kad gyventumėte meile. Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie nepripažįsta, kad Jėzus Kristus yra atėjęs kūne. O toks žmogus yra apgavikas ir antikristas. Saugokitės, kad nepražudytumėte, ką esate nuveikę, bet kad gautumėte pilną užmokestį.
Kas tik peržengia ribas ir nesilaiko Kristaus mokslo, neturi Dievo. Kas laikosi mokslo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.
Atliepiamoji psalmė (Ps 118, 1–2. 10–11. 17–18)
P. Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina.
-
- Laimingi, kurių nepeiktinas kelias,
-
-
- kurie pagal Dievo įsakymus eina. –
P.
-
Laimingi, kas laikos jo žodžių,
kas iš širdies jojo ilgis. – P.
Visa širdimi tavęs ieškau,
tik neleisk nuo įstatymų tavo nuklysti. – P.
Giliai širdyje slepiu tavo žodį,
kad tavęs neįžeisčiau. – P.
Suteik savo tarnui malonę, tai aš gyvensiu
ir tavo mokslo laikysiuos. – P.
Akis man atverki,
kad stebuklus tavo regėčiau. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Lk 21, 28)
P. Aleliuja. – Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti. – P. Aleliuja.
Evangelija (Lk 17, 26–37)
Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. Žmonės valgė, gėrė, tuokėsi, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino.
Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.
Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. Prisiminkite Loto žmoną! Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.
Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi moterys mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“.
Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“
Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.