Kai ruošiamės kelionei, galvojame, kur vykstame, ką ketiname veikti, kokie bus orai ir kas dar gali nutikti, ir, remdamiesi šiomis mintimis, pakuojame lagaminą ar kuprinę, nes norime būti pasiruošę viskam. Jėzus išrinkęs apaštalus išsiuntė juos į pasaulį tik su lazda ir sandalais. Lazda pabrėžia dvasinę valdžią, kurią jiems suteikė Mesijas ir įpareigojo nuolat keliauti skelbiant Gerąją Naujieną, o sandalai simbolizuoja dvasinę laisvę, kurią Evangelija jiems suteikė ir suteiks kiekvienam tikinčiajam. Verta pamąstyti, ar kartais, užvaldyti reikalų ir apkrauti gausybe turto, neprarandame tikėjimo ir neapleidžiame savo pareigos skelbti Evangeliją.

IV eilinė savaitė
Ketvirdienis

Pirmasis skaitinys (1 Kar 2, 1–4. 10–12)

     Artėjant laikui mirti Dovydas akino sūnų Saliamoną: „Aš irgi baigiu jau šios žemės kelionę. Būk tvirtas, būk vyras! Atlik savo pareigas Viešpačiui savo Dievui: ženk jo keliais ir laikykis visų jo įsakymų, liepimų, taisyklių ir potvarkių, kurie surašyti Mozės Įstatyme! Tada tai seksis tau visa, ką tu beveiktum ir ko besiimtum. Ir Viešpats įvykdys savąjį žodį, kurį jis man davė, sakydamas: „Jei tavo sūnūs laikysis savo kelio ir teisiai visa širdimi, visa siela gyvens mano akivaizdoje,– tau niekada nepritrūks įpėdinio Izraelio soste“.
Dovydas migęs išvyko pas savo tėvus ir buvo palaidotas Dovydo mieste. Laikas, kurį Dovydas išviešpatavo Izraeliui, truko keturiasdešimt metų: Hebrone jis valdė septynerius metus, o Jeruzalėje – trisdešimt trejus.
Į savo tėvo Dovydo sostą sėdo Saliamonas, jo karaliavimas labai sutvirtėjo.

Atliepiamoji psalmė (1 Kr 29, 10. 11ab. 11cd. 12)

P. Viešpatie, tu viešpatauji visatai.

Šlovė tau, Viešpatie, (mūsų tėvo) Izraelio Dieve,
kaip buvo nuo amžių, tebus ir per amžius! – P.

Tavo didybė, galybė, šlovė, spindesys ir aukštybė.
Tavo gi visa, kas tik danguje ir kas žemėj. – P.

Viešpatie, tavo yra karalystė,
tu – lyg galva, viršum visko iškilus. – P.

Turtai, garbė – iš tavęs ateina,
tu viešpatauji visatai.
Tavo rankose jėga ir stiprybė,
tavo rankose valdžia ir didybė. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Mk 1, 15)

P. Aleliuja. – Prisiartino Dievo karalystė; tikėkite Evangelija. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 6, 7–13)

    Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms.
Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių.
Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
Jie iškeliavo, ragino atsiversti, išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.