3sakiniai

Paaukojimas

Posted by in apmąstymas

Teko girdėti, net tarp tikinčiųjų (?), kad jaunas žmogus įstojęs į vienuolyją atsisako gyvenimo dėl Dievo, arba kad vaikinas ir mergina – mylintys vienas kitą ir gyvenantys skaiščiai atsisako savo „teisės” dėl Dievo, arba vengiantis kivirčų, ginčų dėl smulknėmos nusileisdamas pikčiai šaukiančiam praranda savo orumą. Skamba tai, jog žmogus sprendžiantis gyventi pagal Dievo įsakymus, Jo Evangeliją yra nuskriautas, vargšas ir liūdnas, nes nuolat privalo kažką prarasti, atsisakyti, paaukoti… Tačiau paaukoti Dievui nereiška nebeturėti kažko, stokoti, vergauti bet atiduoti Viešpačiui tai, ką gavo ir leisti Jam disponuoti, šiek tiek išmintingiau negu…read more

Klausymosi pamoka

Posted by in apmąstymas

Šiandienos Evangelija – tai karališka klausymosi pamoka: 1) besityčiojantiems seniūnams ir kareiviaims – Jėzus visai neatsako; 2) į piktadario patyčias – Jėzus visiškai nereaguoja; 3) prašančiam piktadariui – Jėzus atsako ir pažada rojų. Jėzus nekreipia dėmesio į tai, kas sakoma su neapykanta, su priešiškumu, bet priima tai, kas sakoma iš širdies gelmių, kas kyla iš tam tikro skurdo, iš tam tikro poreikio. Karališkoji klausymosi pamoka yra tokia: neverta eikvoti jėgų klausytis tų, kurie tik barasi, su neapykanta, neverta eikvoti jėgų ginčytis, įtikinėti, kovoti – juo labiau, kad gali paaiškėti, jog…read more

Mano namai

Posted by in apmąstymas

Dievas rūpinasi kiekvienu žmogumi ir domisi jo sėkmėmis ir nelaimėmis, nes kūrinius laiko savo nuosavybe. Tai, žinoma, ne godumas, šykštumas ar egoizmas, bet, priešingai, atsakomybė už savo veiksmus, ištikimybė pažadams ir gražiausia meilė. Viešpats niekada nenustoja saugoti ir globoti savo šventyklos – žmogaus – nei tada, kai jis, lyg „plėšikių lindyne” slėpia savyje iš Dievo pavogtas dovanas, talentus, nei tada, kai švaisto kitų žmonių laiką ir jėgas, nei tada, kai jis pats pasirenka nuodėmę, kuri jį žemina ir stumia į velnio rankas. Kūrėjo atsidavimas šiam tikslui yra toks stiprus ir…read more

…ir kas toliau?

Posted by in apmąstymas

Ar gali būti, kad pasaulis, kaip ir Jeruzalė, neatpažino, kas stato taiką? O jei taip, kas dabar? Priespauda ir kančia, mirtis ir naikinimas? Sekant kasdienius žiniasklaidos pranešimus sunku atsispirti tokiems spėjimams. Galima užburti tikrovę, galima pasinerti į baimę ir neviltį. Ir galima išsaugoti ramumą ir pasitikėjimą, nepriklausomai nuo to, kas nutiktų, nes Dievas yra suskaičiavęs visus plaukus ant mūsų galvų ir be Jo žinios nė vienas iš jų nenukris ant žemės. Žmogaus klystamumo akivaizdoje tik Dievas yra patikimas vilties šaltinis. Jėzau, pasitikime Tavimi! Apmąstymą parašė br. Michał Nowak OFM Conv….read more

Sveika, Karaliene!

Posted by in apmąstymas

Nuo XVI am. Gailestingumo Motina, Aušros Vartuose atsisveikina su išeinančiais iš Vilniaus senamiesčio ir sveikina įeinančius bei pasitinka tuos, kurie tyčia pas Ją ateina. Taip pat nuo amžių Marija yra vadinama Išganymo Aušra, nes pranašauja ateinantį Mesiją, Dievo Sūnų, ir ruošia priimti Jo Gailestingumą – taip tampa  malonių Tarpininke. Ir kaip sau nesulaiko jokių malnių, bet dalina jas žmonėms, taip ir jų maldas, prašymus, rūpesčius, sunkumus, o kartu ir juos pačius, paiima į motiniškas rankas ir veda pas savo Sūnų, prie Auksčiausiojo Sosto. Sveika, Karaliene, Gailestingumo Motina! Skaitiniai Iz 9,…read more

Prie durų

Posted by in apmąstymas

Sardai – garsaus turtingo karaliaus Krezo miestas, visiškai sugriautas XV a., šiandien išlikę tik griuvėsiai. Jonas, norėdamas apibūdinti krikščionių bendruomenės situaciją, vartoja įdomią formą: „tu esi gyvas” ir „tu esi lavonas”. Tam tikras gyvųjų ir gerųjų bei mirusiųjų ir blogųjų pasidalijimas ir ryšys. Viltis išeiti iš šio dualizmo yra kvietimas grįžti prie to, ką jie jau gavo ir išgirdo. Laodikėja – turtingų vilnos prekeivių miestas, apleistas po V a. įvykusio žemės drebėjimo. Bažnyčios bendruomenė susidūrė su drungnumo problema. Materialinė gerovė tikinčiuosius įtikino pakankamumo ir pasitenkinimo jausmu, o tikrasis tikėjimo lobis…read more

Pirmoji meilė

Posted by in apmąstymas

Dievas žino ir atpažįsta kiekvieną gerą dalyką, kurį galvoji, sakai ar darai, bet Jis žino ne tik išorinius, pastebimus dalykus, bet visų pirma tavo širdį ir pastebi, kada joje ištirpsta ir išnyksta meilė! Štai kodėl šiandienos žodis, kviečiantis sugrįžti prie pirmosios meilės, yra Dievo Širdies šauksmas į tavo širdies gelmes. Dievas trokšta tavo meilės! Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. Skaitiniai Apr 1, 1–4; 2, 1–5a:  Ps 1, 1–2. 3. 4. 6. † Lk 18, 35–43:  XXXIII eilinė savaitė Pirmadienis   Pirmasis skaitinys (Apr 1, 1–4; 2, 1–5a)     Jėzaus…read more

Argumento galia

Posted by in apmąstymas

Užkietėjusią ir abejingą teisėjo širdį suminkštino atkaklus vargšės našlės, visiškai nepažįstamos moters, su kuria „verslas” nežadėjo nei uždarbio, nei prestižo, prašymas, vienintelis argumentas. Jautri ir mylinti Viešpaties Dievo Širdis, nukreipta į mus, savo kūrinius, mylinti savo vaikus, nepriklausomai nuo jų ištikimybės, šventumo ar nuodėmingumo, visada yra pasirengusi išklausyti maldą ir skubėti į pagalbą kiekvieno iš mūsų kasdieniame gyvenime. Daugybė argumentų, kuriuos surandame Šventajame Rašte, kad Viešpats Dievas pasirūpintų mumis, reikalingi ne tam, kad Jį įtikintų, bet kad parodytų mums Jo atsidavimą. Įdomu, kiek argumentų man reikia, kad mylėčiau Viešpatį Dievą,…read more

Dar viena diena

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus, kalbėdamas apie paskutiniąją pasaulio dieną, nurodo, kad tai bus eilinė darbo, pamokų, poilsio ir šeimyninio gyvenimo diena, tokia pat eilinė, kaip ir visos kitos, tokia pat panaši į kitas, kaip ir šiandien. Ar tai turėtų mane išgąsdinti, ar turėčiau daryti ką nors kita? Ne! Tai, ką dariau, jei tai buvo gera ir atitiko Dievo valią, turiu daryti ir toliau, o tai, ko nedariau, nes tai nuodėminga ir griauna santykius su Dievu, turiu toliau vengti. O šios paskutinės dienos nuostabumas ir stebuklingumas prasidės tik tada, kai Viešpats nepaliks manęs…read more

Dievo Karalystė

Posted by in apmąstymas

Pirmasis Jėzaus atėjimas vyko slėpinyje (lot. misterium) ir buvo paženklintas Jo nusižeminimu, kančia ir auka už nuodėmingus žmones. Antrasis Dievo Sūnaus atėjimas žemiškojo laiko pabaigoje įvyks atvirai ir šlovingai, kad visų žmonių darbai ir veiksmų motyvai taptų visiems žinomi ir teisingai įvertinti. Tarp šių dviejų Kristaus apraiškimų yra dar vienas, kuris tęsiasi tarp mūsų ir yra vadinamas Dievo karalyste – sakramentiniu buvimu ir valdymu įsakymuose. Jis tuo pat metu yra ir visiems prieinamas, ir paslėptas, nes vyksta žmogaus sieloje dėl jo individualaus sprendimo. Toks žmogus ne tik nebijo, kad laikų…read more