3sakiniai

Surišta žemėje ir danguje

Posted by in apmąstymas

Vatikano bazilikoje yra sostas, kuriame, pasak tradicijos, sėdėjo šventasis apaštalas Petras, regimasis Jėzaus vietininkas, Bažnyčios, arba Mistinio Kūno, Galva. Pirmajam popiežiui Viešpats patikėjo užduotį saugoti visas tikėjimo tiesas, visą Apreiškimą, visų Mesijo išganymo darbų vaisius ir stiprinti visų mokinių, atpirktosios žmonijos, tikėjimą. Istorijos tėkmėje žmonės ne kartą neigė popiežiaus, kaip Kristaus atstovo žemėje ir Bažnyčios vienybės ženklo, svarbą – tokiems eretikams priešinosi, pavyzdžiui, šventasis Pranciškus Asyžietis, nuolankiai prašęs popiežiaus palaiminimo savo Ordinui ir pasižadėjęs paklusnumą. Šventojo Petro įpėdiniams reikia mūsų maldų, kad jie liktų ištikimi gautam pašaukimui ir būtų dieviškoji…read more

Pranašo ženklas

Posted by in apmąstymas

Jonos pamokslavimas tapo ženklu pagoniškosios Ninivės gyventojams, kuris paskatino juos atsiversti. Įdomu tai, kad jiems net nesutrukdė tai padaryti faktas, jog Joną Dievas prieš jo valią privertė imtis šios misijos, maža to, dėl savo godumo jis visai nenorėjo dalytis išganymu su niniviečiais ir nenorėjo, kad jo misija pavyktų. Nežinau, per kokį pranašą Viešpats Dievas nori šiandien kalbėti tau ir man (galbūt tai bus kažkas, kam mūsų išgelbėjimas rūpi ne daugiau nei Jonui niniviečių išgelbėjimas, o gal net kažkas, kas visai nesuvokia, kad atlieka tokią misiją, pavyzdžiui, vyras, žmona, viršininkas ar…read more

Ar melstis drąsiai ir nuolat prašyti?

Posted by in apmąstymas

Nors Tėvas žino, ko mums reikia, dar prieš mums to prašant, turime kalbėtis su Dievu apie savo reikalus, gyvenimą, darbus, šlovinti Jį, prašyti ir dėkoti Jam, ir net melstis be paliovos. Toks atvirumas yra mums labai naudingas, nes tada tiksliai žinome, ko norime, vertiname tai, ką gauname, ir neprašome dėl to, ką galėtume pavadinti „trumpa kaprizų užgaida”. Duodamas mums tik tai, kas būtina ir kas veda į išgelbėjimą, Dievas parodo mums savo meilę, rūpinimąsi mumis ir stiprina ryšį tarp mūsų ir Jo. Taigi, drąsiai ir nuolat melskimės. I GAVĖNIOS SAVAITĖ…read more

Vienas žodis

Posted by in apmąstymas

Viešpats Jėzus kviečia kiekvieną žmogų, net ir tą, kuris nėra vertas žmonių akyse, net ir tą, kuris nėra vertas jo paties akyse, nes tai vienintelė viltis tam žmogui. Matas – Levis, muitininkas, kartą priėmė neteisingą sprendimą, kurio negalėjo atšaukti ar išsivaduoti nuo jo pasekmių. Paskendęs tokiame bejėgiškume, išnaudotas romėnų , nekenčiamas savo tautiečių, jis laukė stebuklo, bent vieno žodžio. Ir tas vienas žodis: „Sek paskui mane” jam pasakė Viešpats. DIENOS PO PELENĖS (KV) ŠEŠTADIENIS Pirmasis skaitinys (Iz 58, 9b–14)     Štai ką sako Viešpats savo tautai: „Padaryk savo tarpe priespaudai…read more

Pasninkas be prasmės

Posted by in apmąstymas

Pasninkas yra beprasmis, jei nepaliečia širdies. Yra krikščionių, – rašė jau šventasis Pranciškus, – kurie sugeba nusižeminti, rezignuoti, išsižadėti, bet dėl vienintelio žodžio, pasakyto prieš juos, griauna, gina ar puola. O Izaijas šiandien priduria, kad yra ir tokių, kurie pasninkauja, bet nemato kito poreikių. Atsisakyki beprasmiškų pasninkų ir pakeiski ką nors smulkaus, bet rimtai! Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv. Ar dėl Lietuvos gerovės ir laisvės, gali padaryti bent kažką mažo?! Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! 🇱🇹 🇱🇹 🇱🇹 DIENOS PO PELENĖS (KV) PENKTADIENIS Pirmasis skaitinys (Iz 58, 1–9a)    …read more

Ženklų skaitymas

Posted by in apmąstymas

Fariziejai reikalauja iš Jėzaus ženklo, nors Jėzus ką tik pamaitino 4000 žmonių septyniais duonos kepalėliais ir keliomis žuvimis (plg. Mk 8, 1-10), o šventasis Jonas Auksaburnis, komentuodamas šią sceną, stebisi, ko jie norėjo: ženklų saulėje, mėnulyje, žaibo? Jis pats atsako, kad fariziejų prašymas šiek tiek beprasmis, nes juk kruša, žaibai, varlės, uodai ir t. t. buvo skirti faraonui ir jo tautai; kodėl Viešpats Jėzus turėtų taip bendrauti su tais, kuriuos nori vadinti draugais? – Fariziejai nemokėjo perskaityti duonos padauginimo ženklo, todėl paprašė kito. Jokūbas savo šios dienos laiške mums užsimena,…read more

Pagunda

Posted by in apmąstymas

Pagunda pasitraukti nuo Viešpaties pasižymi tuo, kad visada galime jai pasiduoti, galime leisti, kad ji įsiskverbtų į mūsų protą ir širdį ir nuvestų mus ten, kur nenorime būti. Tačiau lygiai taip pat visada galima jai nustatyti ribas, atsispirti, atmesti ją nuo savęs ir ištvermingai laikytis ištikimybės, kad ir kas nutiktų. Išrinktosios tautos istorija – tai nesibaigianti nukrypimų ir sugrįžimų serija, pasidavimo pagundai ir pasilikimo gėryje. O ko pilnas tavo gyvenimas? Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv. V eilinė savaitė Šeštadienis Pirmasis skaitinys (1 Kar 12, 26–32; 13, 33–34)    …read more

Kas Jis yra?

Posted by in apmąstymas

Jėzus atėjo į žemę ne tam, kad taptų laikinu valdovu, kad išgydytų visus ligonius, kad valdytų gamtą prieš jos pačios dėsnius, kad nugalėtų ir pažemintų visus tuos, kurie nesilaiko Dievo įsakymų. Kristus, susirūpinęs kiekvieno žmogaus likimu, nori suteikti jam tai, kas svarbiausia, – išganymą. Štai kodėl, padaręs stebuklą, Jis dažnai įsako laikytis paslapties. Išgydymai, išlaisvinimai nuo piktosios dvasios, fizikos tiesų peržengimai konkrečiam žmogui yra tik įrodymas, kad Žmogaus Sūnus yra ne norų vykdytojas, burtininkas mažinantis gyvenimo sunkumus, bet Mesijas – tikrasis Dievas, dovanojantis amžinąjį gyvenimą. V eilinė savaitė Penktadienis Pirmasis…read more

Kuo turtinga širdis?

Posted by in apmąstymas

Kaip žmogus gyvena, kokioje aplinkoje ir kaip klostosi jo santykiai su kitais žmonėmis, priklauso nuo jo paties sprendimų ir veiksmų: jei jo širdis eina piktojo nurodytu keliu (seka pagundomis), jis tampa nešvarus, o jo aplinka nemaloni; jei jo širdis kupina Dievo malonių, jis spinduliuoja šventumu, gerumu ir ramybe. Kaip nuodėmės yra žmogaus nuosavybė, nes jis pats jas daro, taip ir Dievo malonės yra jam suteiktos. Todėl, norėdami gyventi gražų, prasmingą ir ramų gyvenimą, turime nuolat semtis iš Viešpaties to, kas dorybinga, kaip gaivinančio vandens iš šulinio. V eilinė savaitė Trečiadienis…read more

Išorė ir vidus

Posted by in apmąstymas

Išoriniai veiksmai ir vidinės nuostatos yra tokie pat svarbūs kaip ir taurės švarumas tiek viduje, tiek išorėje – juk gerti iš nešvarios taurės, net ir patį skaniausią gėrimą, yra bjauru. Nei tuščių, savanaudiškų ar piktų ketinimų ir tikslų negalima paslėpti po daugybe išorinių veiksmų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo geri, nei vien kilnūs ketinimai ir geranoriški planai negali atstoti konkrečių ir aktyvių veiksmų. Nėra pasiteisinimo tiems, kurie apleidžia bet kurį iš jų. V eilinė savaitė Antradienis Pirmasis skaitinys (1 Kar 8, 22–23. 27–30)     Šventyklos pašventinimo dieną Saliamonas visos Izraelio bendrijos…read more