3sakiniai

Dovydas, kad pasiektų džiaugsmo pilnatvę, pirma atveda Sandoros skrynią, Dievo buvimo simbolį, į Jeruzalę, Izraelio sostinę, nes tenai Dievo dar nėra. Antra, Dievui artėjant, Dovydas aukojo Viešpačiui aukas ir džiaugsmingai, su šokais ir giedojimu, Jį priėmė. Trečia, įleidęs Viešpatį į savo karalystę, į savo gyvenimą, į savo širdį, pradėjo matyti kitus žmones ir jų reikalus, todėl ėmė dalytis šventišku maistu su savo pavaldiniais. Taip Dievo artuma išlaisvina iš egocentrizmo ir egoizmo bei veda į brolių, seserų, motinų meilę. III eilinė savaitė Antradienis Pirmasis skaitinys (2 Sam 6, 12–15. 17–19)    Dovydas…read more

Įdomu, ar jei Jona būtų priėmęs kvietimą pirmą kartą, jis taip pat būtų paskelbęs Ninevės gyventojams, kad jų miestas bus sunaikintas po 40 dienų… Nes jei taip, tai dar labiau parodo neįtikėtiną Dievo kantrybę, kuris visą nepaklusnaus pranašo maišto laiką laukė asirų miesto atsivertimo. Tai man kelia mintį: greičiau atsiverčia visas didelis pagoniškas miestas nei vienas Dievą pažįstantis pranašas, ir tai gali vesti prie išvados, kad Dievas gali atversti, pakeisti, patraukti prie savęs visas aplinkines Ninevės ir jų gyventojus, o aš tuo metu galiu būti savo patogioje, bet labai tolime…read more

Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats, ir kiekvienos dienos Viešpats, ir visos istorijos ir kiekvieno kurinio Viešpats, ir kiekvieno mūsų Viešpats, ir niekas to nepakeis. Jo valdžia reiškia, kad kiekvienas Jam rūpi ir kiekvienam skiria kitokius darbus, kartais didingus ir garsus, o kartais visiškai nereikšmingus ir žmonių nevertintus ar net nepastebėtus, bet tie darbai yra svarbus ir dideli Viešpaties akyse. Juk Viešpats mato toliau ir menkas dalykas po kažkiek laiko atneša palaimintų vaisų, kaip penki pranciškonų broliai, kurie dėl skelbtos Evangelijos tarp saracėnų buvo nužudyti ir tapo Ferdinandui iš Koimbros…read more

Nedaugelis iš mūsų vis dar atkakliai vykdo savo naujametinius pasiryžimus, nes tokia tiesiog statistika – pusė jų nesulaukia mėnesio pabaigos, o metų pabaigoje tik keli procentai žmonių sugeba atkakliai vykdyti savo naujametinius pažadus. Galbūt su tais mūsų pasiryžimais yra kaip šiandienos Evangelijoje – mes sugalvojame kažką tokio naujo, kad jis netinka senajam vynmaišiui, dar daugiau, jis gali sugadinti senąjį vynmaišį (pvz., saugokitės traumų, kai kas nors grįžta į sportą po 10 metų nieko nedarymo!). Ar tarp Tavo naujametinių pažadų buvo vietos kažkokiam dvasiniam pasiryžimui? PS. Pirmasis skaitinys rodo, kad vienas…read more

Jono mokinių klausimas: „Mokytojau, kur tu gyveni?” susijęs ne su Jėzaus adresu, bet su mūsų tikėjimu. „Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios” – klausia šventasis Paulius antrajame skaitinyje, ir žodį „žinoti” galime suprasti ir kaip „tikėti”. Taigi esame tarsi žingsniu toliau už Samuelį, kuris miegojo šventovėje ir girdėjo Viešpaties balsą; To paties Viešpaties malonės dėka būtent mes tampame šventove, vieta, kurioje Jis nori apsigyventi. Tik ar turėsime pakankamai tikėjimo, kad tuo neabejotume? Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv. II EILINIS SEKMADIENIS (B/_ABC) (p. 443) Pirmasis…read more

Nusidėjėlių išganymas, dėl kurio Dievo Sūnus tapo žmogumi, susideda iš dviejų etapų: pirmasis – tai išlaisvinimas iš blogio ir net mažiausios nuodėmės atpirkimas; antrasis – kelio į dangų nurodymas ir pašaukimas vėl tapti Dievo vaikais. Tačiau jei kas nors nepripažįsta savo silpnybių ir ydų, jį varžančių nuodėmių ir nesugebėjimo nuo jų išsilaisvinti, bet nori pasiekti tvirtą, pilnutinę ir tikrąją laimę vien savo jėgomis, laiko save teisuoliu, o kitus – prastesniais už save, jis užsidaro nuo malonės, kurią užtarnavo ir dovanojo pats Viešpats, veikimo. Taigi Dievas mus sukūrė ir atpirko be…read more

Kadangi Viešpats Jėzus yra tikras Dievas, Jis gali daryti viską: gydyti, atleisti nuodėmes, išlaisvinti iš piktųjų dvasių, įgalinti mus atlikti savo pareigas, paguosti ir mokyti, Jis neturi ribų, Jis gali daryti viską, ką tik nori. Rašto aiškintojai norėjo, kad Jėzus mokytų kaip jie, elgtųsi kaip kiti žmonės, neišsiskirtų. Sunku pasakyti, ko norėjo paralyžiuotasis, nes jį atnešė keturi vyrai, tačiau išgirdęs, kad jo nuodėmės atleistos ir kad jis gali tuoj pat atsikelti, jis nesivėlė į jokius pokalbius ar aiškinimus, bet grįžo namo laimingas ir išgydytas dvasioje bei kūne. Taigi ne mes…read more

Jaunasis Samuelis tris kartus ateina pas kunigą Elį, manydamas, kad iš jo gaus atsakymą į šaukimą, pažadinusį jį iš miego. Jei Elis pats būtų pabandęs išaiškinti šaukimą, jis būtų davęs Samueliui atsakymą, kurį gali duoti tik Dievas. Kadangi Elis, būdamas atviras Dievo dalykams, pripažįsta, kad šis kvietimas ateina iš Dievo, jis nusprendžia tylėti. Dėl to jaunuolis „ketvirtą kartą prabudęs” nebando išgauti kieno nors kito nurodymų, bet išdrįsta leistis į susitikimą su pačiu kalbančiu Dievu. Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv. I eilinė savaitė Trečiadienis Pirmasis skaitinys (1 Sam 3, 1–10….read more

Hanos liūdesys nuvedė ją pas Dievą, kuriam ji atidavė savo sielvartą, o susitikimas su Juo pripildė ją tikra ramybe, kad jos širdis pradėjo džiaugtis Viešpatyje pagal psalmės žodžius: „Tu pavertei mano liūdesį džiugesiu, nuvilkai man ašutinę ir apjuosei mane džiaugsmu” (Ps 30, 12). Kartais, kai ateina liudesys ar nusivylimas, reikia leisti sau išsiverkti prieš Viešpatį esantį Švenčiausiame Sakramente, kad patirtume Jo žodžio galią. Tas pats Dievas, kuris išvarinėja piktasias dvasias vien žodžio skelbimu, yra tabernakulyje ir savo artuma gydo artinančias sielas nuo liūdesio. Apmąstymo mintys – br. Michał Sabatowski OFM…read more