3sakiniai

Paliesti

Posted by in apmąstymas

Moterį, kurią Mesijo apsiausto prisilietimu buvo pagydyta nuo ligos, Jėzus pakvietė liudyti žmonėms ir šlovinti Dievą už išgijimo stebuklą. Jairui ir jo žmonai, apimtiems didžiulio džiaugsmo dėl Jėzaus prikeltos jų dukters, buvo liepta rūpintis savo vaiku ir taip šlovinti bei dėkoti Dievui už stebuklą. Taigi, norėdami užmegzti glaudų ryšį su Dievu, turime pripažinti savo ribotumą ir silpnumą, pripažinti Dievą vieninteliu gelbėtoju ir sudėti į Jį visą savo viltį, be galo liudyti Jo veikimą savo gyvenime ir likti dėkingi vykdydami Jo valią. IV eilinė savaitė Antradienis Pirmasis skaitinys (2 Sam 18,…read more

Pasilikti su Viešpačiu

Posted by in apmąstymas

Vyras išlaisvintas nuo piktųjų dvasių, galbūt iš dėkingumo, galbūt iš baimės vėl būti apsėstas, norėjo likti su Jėzumi ir sekti paskui jį, kad ir kur jis eitų. Tačiau Mesijas uždraudė jam eiti su Juo ir liepė eiti pas savuosius. Skelbdamas Dievo padarytus stebuklus ir pasakodamas apie Jo suteiktą malonę, žmogus iš naujo išgyvena šią unikalią situaciją ir dvasia lieka artimame ir intymiame santykyje su Dievu. IV eilinė savaitė Pirmadienis Pirmasis skaitinys (2 Sam 15, 13–14. 30; 16, 5–13a)        Atėjo pas Dovydą pasiuntinys ir pranešė: „Izraelitų širdys pakrypo į Abšalomą!“ Tada…read more

Visagalis

Posted by in apmąstymas

Kai negaliu susidoroti su problema ir prašau Dievo pagalbos, Jis visada įsiterpia, o Jo veiksmai pranoksta mano karštus prašymus ir drąsiausius lūkesčius. Net tikintysis tokioje situacijoje nustemba, koks didis yra Viešpats! Tokią situaciją patyrė Abraomas, kuris prašė palikuonio, o Dievas padarė jį naujos tautos patriarchu; ją patyrė Saliamonas, kuris prašė išminties sprendžiant teismo bylas, o gavo ilgą gyvenimą, turtus ir taiką su kaimyninėmis šalimis; ją patyrė Zachiejus, kuris tik norėjo pamatyti Jėzų, o Mesijas pažadėjo jam ir jo namams išgelbėjimą, Apaštalai plaukiantys per ežerą valtimi audros metu prašė išgelbėjimo iš…read more

Visada geriausias laikas… klausytis

Posted by in apmąstymas

„Atėjus nustatytam metui” Dievas apreiškė… girdime viename iš šiandienos skaitinių. Kiek kartų per gyvenimą mums atrodė ir atrodys, kad blogesnio laiko Dievas negalėjo parinkti, tačiau Jis niekada neklysta, be to, Jo malonės tau visada užtenka(!), todėl laikas, kai tau per daug, kai jautiesi per silpnas, per daug pavargęs, per daug… yra kvietimas melstis, kad Jo galia tobulėtų tavo silpnume! Ir antra, Dievas visada tave paruošia, Jis neliečia tavęs nepranešęs, neįspėjęs, todėl klausimas yra ne tai, ar Dievas klysta pasirinkdamas laiką patirčiai, bet ar tu Jo klausaisi, ar skaitai ženklus Biblijoje,…read more

Dieve, sustiprink mano tikėjimą!

Posted by in apmąstymas

Gali atrodyti labai paprasta: įtikėti ir priimti krikštą, ir taip būti užtikrintam dėl savo išganymo, tačiau tikėti – tai pasitikėti Viešpaties žodžiu ir dabar ir per visą gyvenimą, vykdyti Jo valią, laikytis Jo, ilgėtis Jo artumo, o priimti krikštą – tai ne tik atlikti sakramento apeigas, bet ir toliau gilinti savo tikėjimą bei skelbti jį visai kūrinijai savo žodžiais ir darbais. O tai, kad tikrai tikiu ir gyvenu Krikšto malone, liudija mano atliekami stebuklingi darbai, pavyzdžiui, neprileidžiu prie savęs piktojo pagundų, sugebu ramiai ir kultūringai kalbėti su kiekvienu žmogumi, net…read more

Žemės dirva žodžiui

Posted by in apmąstymas

Kai kurie sako, kad palyginimas apie Sėjėją, arba pažodžiui apie Sėjantį, daugiausia rodo skirtingas dirvos rūšis, taigi ir situacijas, kuriose gali atsidurti klausytojų širdys. Kiti mano, kad čia akcentuojama sėkla, tiksliau, jos veiksmingumas, kuris yra Gerosios Naujienos skelbėjų skelbiamo žodžio veiksmingumo paveikslas. Abi nuomonės neabejotinai atveria įdomius horizontus, tačiau pirmiausia vertėtų užduoti sau pagrindinį klausimą: ar tu ir aš iš tiesų esame suinteresuoti būti dirva, kurioje auga Dievo žodis? Apmąstymą parašė br. Piotr OFM Conv. III eilinė savaitė Trečiadienis Pirmasis skaitinys (2 Sam 7, 4–17)        Viešpats kalbėjo Natanui: „Eik…read more

Viešpaties artuma

Posted by in apmąstymas

Dovydas, kad pasiektų džiaugsmo pilnatvę, pirma atveda Sandoros skrynią, Dievo buvimo simbolį, į Jeruzalę, Izraelio sostinę, nes tenai Dievo dar nėra. Antra, Dievui artėjant, Dovydas aukojo Viešpačiui aukas ir džiaugsmingai, su šokais ir giedojimu, Jį priėmė. Trečia, įleidęs Viešpatį į savo karalystę, į savo gyvenimą, į savo širdį, pradėjo matyti kitus žmones ir jų reikalus, todėl ėmė dalytis šventišku maistu su savo pavaldiniais. Taip Dievo artuma išlaisvina iš egocentrizmo ir egoizmo bei veda į brolių, seserų, motinų meilę. III eilinė savaitė Antradienis Pirmasis skaitinys (2 Sam 6, 12–15. 17–19)    Dovydas…read more

Nesutarimas dėl nesutarimo

Posted by in apmąstymas

Pirmajame skaitinyje skaitome apie kurančių sutarimą: „VISOS (!) Izraelio giminės…” jos išrenka Dovydą karaliumi – ir jis, turėdamas tokį tvirtą mandatą, valdys ateinančius 40 metų. Evangelijoje skaitome apie tai, kaip nesutarimai griauna: „Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko”. Dievo Apvaizda mums šiandien pateikia šias Biblijos ištraukas apmąstymams, ir turiu keistą nuojautą, kad panašumas į tikrus žmones ir situacijas nėra atsitiktinis ir netyčinis…. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv. III eilinė savaitė Pirmadienis Pirmasis skaitinys (2 Sam 5, 1–7. 10)     Visų Izraelio giminų atstovai nuvyko Hebronan pas Dovydą ir…read more

Jau senai geresni

Posted by in apmąstymas

Įdomu, ar jei Jona būtų priėmęs kvietimą pirmą kartą, jis taip pat būtų paskelbęs Ninevės gyventojams, kad jų miestas bus sunaikintas po 40 dienų… Nes jei taip, tai dar labiau parodo neįtikėtiną Dievo kantrybę, kuris visą nepaklusnaus pranašo maišto laiką laukė asirų miesto atsivertimo. Tai man kelia mintį: greičiau atsiverčia visas didelis pagoniškas miestas nei vienas Dievą pažįstantis pranašas, ir tai gali vesti prie išvados, kad Dievas gali atversti, pakeisti, patraukti prie savęs visas aplinkines Ninevės ir jų gyventojus, o aš tuo metu galiu būti savo patogioje, bet labai tolime…read more

Nieko verti darbai

Posted by in apmąstymas

Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats, ir kiekvienos dienos Viešpats, ir visos istorijos ir kiekvieno kurinio Viešpats, ir kiekvieno mūsų Viešpats, ir niekas to nepakeis. Jo valdžia reiškia, kad kiekvienas Jam rūpi ir kiekvienam skiria kitokius darbus, kartais didingus ir garsus, o kartais visiškai nereikšmingus ir žmonių nevertintus ar net nepastebėtus, bet tie darbai yra svarbus ir dideli Viešpaties akyse. Juk Viešpats mato toliau ir menkas dalykas po kažkiek laiko atneša palaimintų vaisų, kaip penki pranciškonų broliai, kurie dėl skelbtos Evangelijos tarp saracėnų buvo nužudyti ir tapo Ferdinandui iš Koimbros…read more