Tikriausiai daug drąsos turėjo šios dienos Evangelijoje paminėtas didžiūnas patikėdamas tarnams savo turtą. Išmintingai ir po lygiai  skirti pinigai vienus paskatino pasukti galvą, išnaudoti progą, truputį surizikuoti ir uždirbti; kitus įstumė į tokią baimę, kad nieko nepadarė ir su džiaugsmu tą pačią, nepaliestą miną atidavė sugrįžusiam savininkui. Tik pirmi tarnai pasirodė verti kartu su naujuoju karaliumi valdyti jo karalystę, kiti liko be nieko.
Ar mūsų gyvenimas žemėje tai nėra testas turintis parodyti, kaip vartojame veltui gautas žemiškas dovanas ir išnaudojame neužtarnautas progas, kad būtų mums pavesti amžinieji turtai?