3sakiniai

Kiekvienas žmogus gali viską pasakyti, bet ne viskas ką pasako, turi būti tiesa ir atitikti realybei, nes gali nekaltai suklysti arba tyčia meluoti. Tačiau, kai kalba Dievas, Jo žodis yra tiesa ir gyvenimas, nes Jame slepiasi galia – Dievui pasakius, tas, ko nebuvo, atsiranda ir kas neįvyko, įvyksta. Tas žodis ištartas su meile ir rūpesčiu taip pat viską pataiso, paguodžia bei ragina turėti vilties, net prieštaraujant logikai ir tikimybei, kad busi išgydytas iš ligų ir išlaisvintas nuo nuodėmių. Skaitiniai Iz 35, 1–10: Pats Dievas ateis ir jus išgelbės Ps 85, 9ab–10….read more

Šiandienos skaitiniai mums sako, kad dar ne viskas prarasta: iš Jesės kamieno išaugs atžala, ir tada vilkas gyvens su ėriuku, panda su tigru, o erelis su gaidžiu; kad dar ne viskas prarasta, nes dangaus karalystė arti ir galima atsiversti. Pagunda nori mums pasakyti, kad neverta kovoti, kad jau viskas veltui, o Šventoji Dvasia siunčia mums įvairius Jonus Krikštytojus, kurie žino, kad net ir dykuma gali būti vieta, kur vyks gyvenimo susitikimas ir kur yra skelbiama Gerąją naujieną apie Viešpatį; Jisai ateina ir nori valdyti, saugoti ir puoselėti mūsų gyvenimus, nes…read more

Sukalbėjus kažkokią maldą ar padarus kažkokį darbelį tikimės gauti iš Dievo konkrečią malonę, ir tai tuoj pat ir tikslai tokią, kokią norime, tačiau dažniausiai jos negauname. Ar tai priežastis įsižeisti, atsisukti nuo Dievo ar net nustoti tikėti, kad Jis yra? Šiandien evangelijoje skaitome abie du neregius, kurie  įkyriai ėjo iš paskos Jėzaus ir šaukė Jo gailestingumo; o jų negalia nesustambdė juos. Buvo išklausyti ir pagydyti tik pas Jėzų, namuose. Verta pasiklausti koks mano tikėjimas ir kaip labai konkreti malonė yra man reikalinga? Ar sugebu sekti Viešpačiu ir savo negalią išdrįstų…read more

Žodis turi turėti savo svorį, kaip akmuo, iš kurio statomas namas. Jei statinys yra gerai apgalvotas, pastatytas ant tinkamo pagrindo, tada, dėliojant vieną plytą prie kitos, sukuriamas patvarus pastatas. Tada žodis pasitvirtina tikrovėje, jis yra sveikas, jame yra daug turinio. Daug blogiau, jei „žodžių riedulius” primena švielnią miglą, o pamatas padėtas bet kur. Statybos neva vyksta, bet menkiausio poveikio nematyti. Tuomet žodžių gali būti daugybė, net pačių gražiausių, bet niekas, išskyrus juos sakantį asmenį, neteikia jiems jokios reikšmės. Nes jie neturi jokios reikšmės, skamba tuščiai, jie yra per lengvi. O…read more

Ką dažniausiai prisimenate? Kas užpildo jūsų kasdienes mintis? Kokie prisiminimai dažniausiai ateina į galvą? Be abejo, kiekvienas iš mūsų turi savo atsakymus į šiuos tris klausimus. Bendras atsakymas yra gana liūdnas. Lengviau prisiminti nemalonius dalykus, suktus pasakojimus ir skaudžius įvykius, nes, kaip sakoma, blogis visada primeta save. Kita vertus, yra didesnė tikimybė, kad stipresni įvykiai sugrįš į atmintį. Šventoji Kotryna Sienietė sakė: stenkitės užpildyti savo atmintį apmąstymais apie malones, kurias gavote iš Dievo. Kitaip tariant, prisiminkite geras ir gražias istorijas. Tai yra tai, ko iš tikrųjų reikia jūsų sielai. Šiandienos…read more

Jėzus laukia daugybės žmonių iš viso pasaulio ir yra labai atviras bei kviečiantis. Jo perspektyva tik pamažu prasideda ten, kur mūsų perspektyva jau baigiasi. Jis mato daugiau, mąsto toliau, veikia galingiau. Tad šaukitės Jėzaus, kad jis ateitų dar ir dar kartą, nes be Jo esate susisukę į save, silpni ir tušti. Apmąstymą parašė br. Kamil OFM Conv.

Kai girdžiu šios dienos skaitinius, prisimenu nesenus įvykius Przewodove – kokia nenuspėjama gali būti istorija! Įsivaizduoju, kad 30 sekundžių anksčiau, 30 sekundžių vėliau, 100 metrų į dešinę, 100 metrų į kairę, ir galbūt niekas nebūtų žuvęs, bet juk niekas nenumatė, kad iš dangaus kris geležies gabalai! Ir galvoju, kad negaliu nuspėti, kada atsisveikinsiu su pasauliu: po 20 metų, po 30 metų, po 15 savaičių, o gal greičiau? – nežinau; istorija gali būti nenuspėjama, o viską, ką galime padaryti, tai būti pasirengę: stengtis „vaikščioti Viešpaties šviesoje”, stengtis „apsivilkti šviesos šarvais”, budėti….read more

Kaip nebijoti, kai aplinkui nėra draugų, tik „vilkai avių kailyje”? Kaip nebijoti, kai puikiai žinau savo silpnumą, nepastovumą ir trapumą? Kaip nebijoti, kai mane kaltina tuo, kuo tikiu? Būtent, kaip aš tikiu? Viešpats yra mano stiprybė, Jis yra mano Dievas, kuris saugo net kiekvieną mano plauką. Būnant su Juo nei vilkų iltys pavojingos, nei kaltinimai nėra bauginantys. Bijoti? Nėra ko! Skaitiniai E2 (489) Apr 15, 1–4: Giedojo Mozės giesmę ir Avinėlio giesmę Ps 98, 1. 2–3ab. 7–8. 9. P.: Didingi ir stebėtini tavo darbai, Viešpatie, visagali Dieve! † Lk 21, 12–19: Visi jūsų nekęs dėl…read more

Kai aplink mus gausėja karų ir neramumų, kai užklumpa skausmas ir ligos, kai patiriame nelaimių ar nesėkmių, kyla mintis – ar tai jau pasaulio pabaiga, arba, tiesmukiau tariant, ar ne geriau, kad jau būtų pasaulio pabaiga? Tai yra velnio pagundos, pasaulio propagandos ir mados poveikis, kad gyvenimas būtų lengvas, malonus, nekeltų jokių iššūkių, nereikalautų pastangų ir aukų. Tačiau Dievo Sūnus atėjęs pas mus ir tapęs žmogumi, savo gyvenimu ir kryžiumi parodė vienintelį tikrąjį kelią: „per triūsą į žvaigždes.”* *- pal. Seneka „per aspera ad astra”. Skaitiniai E2 (487) Apr 14, 14–20a: Išmušė…read more