3sakiniai

Kartą, eidamas gatve, išgirdau kvietimą prisėsti ir kartu su kviečiančiu (tai buvo žmogus, kuris bent paskutiniu laiku nemažai vartojo alkoholio), paragauti jo „eliksyro”. Šiandienos Evangelijoje skaitome, kad Jėzus panašiai buvo pakviestas prie vaišių stalo Mato, muitininko namuose, nes šeimininką, „tyrųjų” žydų atmestą, Mesijas pastebėjo ir panorėjo, kad taptų Jo draugu. Atsivertęs ir sužinojęs kokią vertybę turi Dievo akyse, Matas suorganizavo panašiems sau, „netyrusiems”, susitikimą su Viešpačiu, grąžinančiu žmogišką orumą – Dievo vaiko garbę. Padavęs ranką ir neparagavęs „eliksyro”, nesivaržydamas pasikalbėjau su nauju draugu; paskui dar kelis kartus susitikome, jau bažnyčioje….read more

Dažniausiai Jėzus palygina Dangaus Karalystę su kasdienine situacija, kad kiekvienas lengvai suprastų kaip labai svarbu siekti šventumo jau čia žemėje. Šiandien Viešpats palygina mus, žmones, užsispyrusius ir nenorinčius tikėti ir priimti Dievo pagalbos. Juk visada atsiras toks žmogus (pvz. senas „aš”), kuris pirmą kalba, jog Dievo nėra ir iš vis jokio Dievo nėra, jog neįmanoma, kad Tas Kažkas sukurtų visą pasaulį, jog savo Apvaizda vadovautų pasaulio istorijai ir kiekvieno žmogaus gyvenimu, o paskui, prieštaraudamas pats sau, teigia, jog Dievas yra atsakingas už visus karus, nelaimes kelyje ir mažo, nekalto vaiko…read more

Dievas sukūrė mus, žmonės, gyventi, bet po pirmosios nuodėmės nori, kad visi mirtume…ir iš naujo gimtume, kaip naujieji žmonės, laisvi nuo viso blogio ir pilni Jo gailestingumo ir meilės. Deja, kartais trūksta mums tikėjimo, jog Viešpats nieko blogio mums nenori  ir neduoda; stokojame vilties, jog po mirties atgimsime ir gyvensime; mūsų meilė Amžinajam yra labai maža ir menka, nes nepatinka mums aukotis Jam. Tačiau reikia mirti, kad gyventume, reikia atsisakyti savęs, kad neliktume vieni su savo nuodėmėmis, o būtume su Viešpačiu. Rugpjūčio 10 d. ŠV. LAURYNAS (F) Pirmasis skaitinys (2…read more

Būdamas prie ežero ar jūros bandžiau vaikščioti vandens paviršiumi, bet, suprantama, nepavyko, nes tai buvo vien mano noras ir troškimas padaryt kažko įspūdingo, bet Petrui Apaštalui pavyko tai padaryti, nes jam paprašius tai padaryti liepė  pats Viešpats Jėzus. Pirmas Apaštalų padaręs keletą žingsnių, suabejojo ir pradėjo skęsti dėl vėjo – kas didesnis stebuklas: vaikščioti vandens paviršiumi ar vėjas net smarkus? Visa laimė žinojo, kur ieškoti pagalbos ir išgelbėjimo – pas Mesiją.  bet galvoju, kodėl taip lengva yra padaryti didėlių, įspūdingų ir netikėtų darbų, ir kodėl taip lengva yra pasiduoti kai reikia…read more

Apaštalai būdami praktiški ir turėdami jautria dėl žmonių likimo širdis greitai suprato, jog žmonėms siekiantiems ir klausantiems Jėzaus, reikia ir valgio ir poilsio, todėl norėjo, kad Viešpats juos paleistų, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų maisto. Tuo pačiu Apaštalai neturėjo dar tiek išminties ir tvirto tikėjimo, kad suprastų, jog Jėzus gali padaryti stebuklų, ten kur žmogaus jėgos per mažos, nors pilnai yra įsitraukęs ir pasiaukojęs. Mokiniai nustebo, tikriausiai ir mes ne kartą gyvenime, jog reikia taip mažai žmogaus įnašo, kad būtų įgyvendinti didelį darbai. Nuotraukoje Rolando Bilinsko darbas XVIII eilinė savaitė…read more

Valdžia, šlovė, galia, karališkumas – šiandienos skaitiniai mus užtikrina, kad visa tai priklauso Jėzui; o mūsų problemos, sunkumai, sužeidimai, ligos – kartais sunku tuo patikėti. Tačiau ir jos taip pat yra pavaldžios Jam, jos neišslydo iš Jo valdžios, nors kartais taip atrodo: „dabar mes dar nematome, jog visa jam pajungta” (Žyd 2, 8). Viešpatie Jėzau, suteik mums tikėjimą, kuris mato giliau, kuris mato toliau, kuris mato daugiau, kuris mato Tavo šviesą ten, kur pilka, niūru ir lietinga. Apmąstymą parašė br. Tomasz Szymczak OFM Conv. Rugpjūčio 6 d. KRISTAUS ATSIMAINYMAS (A)…read more

Dievas išveda išrinktąją tautą iš Egipto, sudaro su ja Sandorą, duoda jai Įstatymą, vadovauja jai ir nuolat nori ją laiminti. Vienintelė sąlyga, kuri izraelitai privalo ištesėti, yra laikytis Įstatymo ir garbinti Dievą. Tačiau istorija rodo, kad žmogaus ištikimybė įsakymams, deja, turi ribas, kad tam tikru momentu ji baigiasi ir – kaip Erodo atveju – asmeniniai interesai tampa svarbesni už ją. O gal tu nori ištrūkti iš fatalistinės istorijos rato? XVII eilinė savaitė Šeštadienis Pirmasis skaitinys (Kun 25, 1. 8–17)     Sinajaus kalne Viešpats kalbėjo Mozei: „Atskaičiuok septynis septynetus metų, septynis…read more

Mozė gauna iš Dievo nuostatas dėl švenčių šventimo, arba, kaip jas vadina Kunigų knygos autorius, „šventų laikų”. Bažnyčia taip pat nurodo, kokiu laiku turime švęsti įvairias su mūsų išganymu susijusias paslaptis, tačiau katalikams skirtumas tarp šventų ir nešventų laikų neteko reikšmės. Juk Dievas nori tave pašventinti ne tik tada, kai esi bažnyčioje vienų ar kitų pamaldų metu, bet ir kiekvieną tavo gyvenimo akimirką, nes šventas laikas yra kiekvienas DABAR, kurį Dievas tau dovanoja tavo istorijoje, ir žodis: „Tai šventas laikas” yra žodis, kuris išsipildo šiandien, nes šiandien yra diena, kai…read more

Kartą mačiau meną vaizuojantį sedinčius ant suoliuko du skeletus, kurie paklausti: „Ką čia darot? atsakė: „Mes atpažįstame savo pašaukimą” – suprantama, to negalima daryti be galo ir įžvalgumas turi baigtis sprendimu, kurį patikrins gyvenimas. Jėzus šiandien labai atvirai skelbia, kad ateis diena, kai Dievas pasakys „tikrinu” ir Dangiškos Karalystės ieškotojus perskirs į dvi grupės – tuos, kurie rado, ir tuos, kurie nerado. Tie žodžiai įrodynėja, kad gebėjimas „rasti” nėra niekam neįkandamas, o problema yra asmeninio įsipareigojimo lygmenyje. Taigi pradėkime nuo įprastos ieškančiojo maldos… „Viešpatie, padaryk, kad norėčiau taip, kaip nenoriu…”,…read more