3sakiniai

Po prisikėlimo Jėzus rodė savo sužeistas rankas, tarsi norėdamas parodyti meilę, kuri Jį atvedė į mirtį. Tačiau tai ne priekaištų ženklas, bet patvirtinimas, jog Jis paėmė į rankas kiekvieną nuodėmingą žmogų, įraižė jį ant savo delnų, prisiimdamas visą jo kaltę, nes visa, ką žmogus turi, kas jis yra, jis yra gavęs iš Dievo, o tikroji žmogaus nuosavybė – tai tik jo nuodėmės. Kiekviena sandora sudaro dvi šalis, todėl ir žmogus Krikšto sakramento metu ant savo sielos gauna amžinąjį Šventosios Dvasios antspaudą, kad visuomet galėtų sakyti: Jėzus yra mano Viešpats! V…read more

Ir paralyžiuotojo draugai, kurie kasdien jį guldydavo prie šventyklos vartų, ir pamaldūs žydai, kurie eidavo pro jį ir kartais duodavo jam išmaldą, matė jame žmogų, praradusį gebėjimą judėti, taigi tarsi pusgyvį, kuris nebeturi galimybės sugrįžti tarp gyvųjų. Kita vertus, Petras ir Jonas, žvelgdami į tą patį žmogų, mato jo ištiestą dešinę ranką, taigi biblinį galios ir veikimo galimybių simbolį. Tas, kuris atrodė miręs, apaštalų akyse pasirodė turįs gyvybės potencialą, tas, kuris Jėzaus Kristaus vardu vis dar gali atsistoti ir šlovinti Dievą už didžius darbus, kuriuos Jis daro visoje istorijoje. Apmąstymą…read more

Marija Magdalietė, labai prislėgta mylimo Mokytojo mirties, verkia ir liūdi prie tuščio kapo, kuriame nebėra Jo kūno. Ji vis dar nesupranta pranašysčių apie prisikėlimą, jos neįtikina du angelai, skelbiantys apie Mesijo prisikėlimą, ir, stebėtina, ji neatpažįsta paties Jėzaus, stovinčio priešais ją. Tik pilnas Dievo gailestingumo ir švelnumo, Gyvojo Viešpaties šauksmas vardu ištraukia ją iš šios gilios nevilties ir pripildo džiaugsmu, kuriam nebereikia Mokytojo fizinio būvimo šalia. Ar per šias Velykas išgirdau savo vardą, kurį ištarė amžinai Gyvasis Viešpats? III VELYKŲ DIENA (ABC) Antradienis Pirmasis skaitinys (Apd 2, 36–42)     Sekminių…read more

…yra tokia tuščia diena, kad ji net neturi savo liturgijos, todėl nėra tekstų, prie kurių būtų galima ką nors parašyti. Viešpats pakibo ant kryžiaus. Gyvybė, tarsi sėkla, dabar apmiršta kape, bet mes gerai žinome, kad ji netrukus pabus. Mes laukiame. Apmąstymą parašė br. Tomasz Pawlik OFM Conv.

Kai nužudomas Dovydo sūnus Abšalomas, bandęs nužudyti tėvą, atimti iš jo valdžią ir perimti jo sostą bei teises, Jeruzalė švenčia, kol pasklido žinia apie karaliaus skausmą ir sielvartą dėl jo vaiko mirties. Tada šventė tampa viso miesto gedulo diena. Kai Dievas Tėvas atiduoda savo Sūnų mirčiai, kad išgelbėtų mus, atmetančius Jo tėvišką meilę, Jo autoritetą ir Jo įstatymus – vis iš naujo bandančius užimti pirmąją vietą, šią dieną taip pat susimaišo Tėvo skausmas dėl Jo Sūnaus mirties ir džiaugsmas atgavus tiek daug sūnų ir dukterų! Švęskime skausmo ir liūdesio kupiną…read more

Netgi sutinkant su versija, kad Judas norėjo gauti pinigų, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti kilniam tikslui, jis savo laisva valia materialines priemones iškėlė aukščiau už artumą su Viešpačiu. Šventasis Petras taip pat labiau pasikliovė savo jėgomis ir tikėjimu, pagrįstu savo įsitikinimais, nei Viešpaties malone ir pasitikėjimu Juo. Šiomis Šventomis Dienomis ir per visą gyvenimą, nors kartais gali atrodyti, kad tai prieštarauja žmogiškai logikai, bet niekada neprieštarauja Dieviškajai, rinkimės Viešpatį ir Jo Evangeliją, o ne žemiškos laimės ir laikinų džiaugsmų pakaitalus. Didysis antradienis (ABC) Pirmasis skaitinys (Iz 49, 1–6)     Klausykite,…read more

Marija, patepdama Viešpaties kojas brangiu nardo tepalu ir nušluostydama Jo kojas savo plaukais, suteikė Jam didžiausią garbę, kokią tik galėjo, bei paguodą Jo kančios ir mirties metu. Jos poelgio kvapas pasiekė visus, taip pat ir tuos, kurie nesuprato Jos meilės gesto ir ėmė kaltinti Ją sulaužius jų galvose nusistovėjusias normas. Prasidėjo Didžioji savaitė ir artėja Velykos – įdomu, ką paruošei Viešpačiui, kad Jį pašlovintum, padėkotum už Jo auką ant kryžiaus ir iš jos tekantį Dievo gailestingumą, kad paguostum Jį Jo kančioje dėl kitų abejingumo ir savo paties neištikimybių? Didysis pirmadienis…read more

Nuostabu tas dalykas, kad Viešpats Jėzus, vykdydamas Tėvo valią ir ateidamas į žemę, mokydamas, darydamas stebuklus, o paskui kentėdamas ir mirdamas, atkreipia dėmesį į kiekvieną žmogų, į kiekvieną smulkmeną. Kiekvienas žmogus Jam yra svarbus. Ir nors įvažiuojant į Jeruzalę Jį pasitiko didžiulė minia, nors prie kryžiaus susirinko daugybė žiūrovų, Jis matė kiekvieną veidą, kiekvieną žmogų – net ir garsiausiai šaukiantį: „Nukryžiuok Jį!!!”. – buvo ypatingas ir nepakartojamas Jam; šiandien su tokia pat meile Jis žvelgia į tave. Apmąstymą parašė br. Mateusz Stachowski OFM Conv. DIDŽIOJI SAVAITĖ KRISTAUS KANČIOS – VERBŲ…read more